Tu šermuonėli trumpasaikojėli žodžiai

Tu šermuonėli trumpasaikojėli,
ta ta to tonarėlio.

Nešokinėki po viešų kelalį
Ba atajoja raitelių pulkelis
Sumindžios tavi žirgai padkavėlėm
Sukapos tavi broliai kančiukėliais
Bane aš kokį iškadų padariau
Bane per kviečius takelį numyniau

Tu šermuonėli trumpasaikojėli: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „ta ta to tonarėlio" galima suprasti kaip dainą apie pavojuje atsidūrusį mažą žvėrelį. Pradžioje kreipiamasi į trumpakojį šermuonėlį, prašant nešokinėti po viešą kelelį. Viešą kelią galima interpretuoti kaip atvirą, pavojingą vietą.

Toliau įspėjama, kad atajoja raitelių pulkelis, kuris sumindžios žirgais su padkavėlėm ir sukapos broliais su kančiukėliais. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip gresiančią grėsmę mažam padarui.

Pabaigoje šermuonėlis teisinasi nepadaręs jokios iškados, nenuminęs takelio per kviečius. Šį teisinimąsi galima interpretuoti kaip nekaltai grasinamo padaro skundą, galbūt slypintį ir už žmogaus dalios paveikslo. Tai viena galima prasmė, tačiau gresiančio pavojaus ir nekaltumo motyvas dainoje aiškus.

Tu šermuonėli trumpasaikojėli: simboliai ir posakiai

Trumpakojis šermuonėlis
Po kelią šokinėjantis mažas žvėrelis. Jis žymi silpną, pažeidžiamą padarą.
Viešas kelelis
Atvira vieta, į kurią išbėga šermuonėlis. Jis žymi pavojingą erdvę.
Raitelių pulkelis
Atjojantys raiteliai su žirgais ir kančiukais. Jie žymi gresiančią grėsmę.
„Ne aš iškadą padariau“
Šermuonėlio teisinimasis dėl nekaltumo. Jis žymi nekaltai grasinamo padaro skundą.

Tu šermuonėli trumpasaikojėli: dainos istorija

„Tu šermuonėli trumpasaikojėli“ priklauso dainoms apie gyvūnus, artimoms vaikų ir žaidimų repertuarui: trumpakojis šermuonėlis kalbinamas, įspėjamas saugotis ir leidžiamas pats teisintis. Pasikartojantis priegiesmis „ta ta to tonarėlio“ po pirmųjų eilučių yra tipiškas žaidinimų dainų bruožas, palaikantis ritmą. Šermuonėlis čia – silpno, pažeidžiamo padaro paveikslas, kuriam grasina atjojantis raitelių pulkas.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; kalba tarmiška (trumpasaikojėli, kelalį, kančiukėliais). Šermuonėlio teisinimasis, kad jis nepadarė jokios iškados (žalos) ir nenuminė takelio per kviečius, sudaro emocinį dainos branduolį – nekaltai grasinamo padaro skundą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • P. Jokimaitienė. Lietuvių liaudies vaikų dainos, Vilnius 1970
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986