Tu obele, tu žaliausioj žodžiai
Tu obele, tu žaliausioj, kalėda, kalėda.
Ko tu stovi, ko nežydzi, kalėda, kalėda.
Stovėsiu metus ir antarus, kalėda, kalėda.
Suauklėsiu liemenėlį, kalėda, kalėda.
Ir razlaisiu žalias šakas, kalėda, kalėda.
Ir sukrausiu baltus žiedus, kalėda, kalėda.
Tu mergele, tu jaunoji, kalėda, kalėda.
Ko tu sėdzi, ko neteki, kalėda, kalėda.
Suauklėsiu sa stagelį, kalėda, kalėda.
Sušukuosiu geltonų kasų, kalėda, kalėda.
Ir supinsiu vainikėlį, kalėda, kalėda.
Ir sugrįsiu kasnikėlius, kalėda, kalėda
Tu obele, tu žaliausioj: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „kalėda" galima suprasti kaip kalėdinę, advento dainą, gretinančią obelę ir merginą. Pradžioje kreipiamasi į žaliausią obelę, klausiant, ko ji stovi ir nežydi, o ji atsako stovėsianti metus ir antrus, suauklėsianti liemenėlį, razlaisianti žalias šakas ir sukrausianti baltus žiedus. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip medžio brendimą, kuriam reikia laiko.
Toliau ta pati struktūra perkeliama merginai: jos klausiama, ko ji sėdi ir neteka, o ji atsako suauklėsianti savo stuomenį, sušukuosianti geltonų kasų, supinsianti vainikėlį ir surišianti kasnikėlius. Šią lygiagretę galima suprasti kaip merginos brendimą vedyboms.
Obels žydėjimą ir merginos pasirengimą galima interpretuoti kaip lygiagretų augimą, kuriam abiems reikia laiko. Tai viena galima prasmė, tačiau obels ir merginos brandos lygiagretumas, būdingas kalėdinėms dainoms, čia aiškus.
Tu obele, tu žaliausioj: simboliai ir posakiai
- Žaliausia obelė, dar nežydinti
- Brandos laukianti obelis. Ji lygiagreti merginai, augančiai vedyboms.
- Liemenėlis, žalios šakos, balti žiedai
- Obels augimo žingsniai. Jie žymi brendimą, kuriam reikia laiko.
- Mergelė, dar neištekanti
- Vedyboms bręstanti mergina. Ji lygiagreti dar nežydinčiai obelei.
- Kasos, vainikėlis, kasnikėliai
- Merginos puošmenos ir vainikas. Jie žymi pasirengimą vedyboms.