Tu obele, tu žaliausioj žodžiai
Tu obele, tu žaliausioj, kalėda, kalėda.
Ko tu stovi, ko nežydzi, kalėda, kalėda.
Stovėsiu metus ir antarus, kalėda, kalėda.
Suauklėsiu liemenėlį, kalėda, kalėda.
Ir razlaisiu žalias šakas, kalėda, kalėda.
Ir sukrausiu baltus žiedus, kalėda, kalėda.
Tu mergele, tu jaunoji, kalėda, kalėda.
Ko tu sėdzi, ko neteki, kalėda, kalėda.
Suauklėsiu sa stagelį, kalėda, kalėda.
Sušukuosiu geltonų kasų, kalėda, kalėda.
Ir supinsiu vainikėlį, kalėda, kalėda.
Ir sugrįsiu kasnikėlius, kalėda, kalėda
Tu obele, tu žaliausioj: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „kalėda" galima suprasti kaip kalėdinę, advento dainą, gretinančią obelę ir merginą. Pradžioje kreipiamasi į žaliausią obelę, klausiant, ko ji stovi ir nežydi, o ji atsako stovėsianti metus ir antrus, suauklėsianti liemenėlį, razlaisianti žalias šakas ir sukrausianti baltus žiedus. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip medžio brendimą, kuriam reikia laiko.
Toliau ta pati struktūra perkeliama merginai: jos klausiama, ko ji sėdi ir neteka, o ji atsako suauklėsianti savo stuomenį, sušukuosianti geltonų kasų, supinsianti vainikėlį ir surišianti kasnikėlius. Šią lygiagretę galima suprasti kaip merginos brendimą vedyboms.
Obels žydėjimą ir merginos pasirengimą galima interpretuoti kaip lygiagretų augimą, kuriam abiems reikia laiko. Tai viena galima prasmė, tačiau obels ir merginos brandos lygiagretumas, būdingas kalėdinėms dainoms, čia aiškus.
Tu obele, tu žaliausioj: simboliai ir posakiai
- Žaliausia obelė, dar nežydinti
- Brandos laukianti obelis. Ji lygiagreti merginai, augančiai vedyboms.
- Liemenėlis, žalios šakos, balti žiedai
- Obels augimo žingsniai. Jie žymi brendimą, kuriam reikia laiko.
- Mergelė, dar neištekanti
- Vedyboms bręstanti mergina. Ji lygiagreti dar nežydinčiai obelei.
- Kasos, vainikėlis, kasnikėliai
- Merginos puošmenos ir vainikas. Jie žymi pasirengimą vedyboms.
Tu obele, tu žaliausioj: dainos istorija
„Tu obele, tu žaliausioj“ priklauso kalendorinėms apeiginėms dainoms, kurias žymi pasikartojantis priegiesmis „kalėda, kalėda“ – jis sieja dainą su advento ir Kalėdų laikotarpio repertuaru. Daina sukurta paralelizmo principu: pirmiausia žaliausios obels klausiama, ko ji nežydi, ir ji atsako brandinanti liemenėlį, šakas bei baltus žiedus, o paskui ta pati struktūra perkeliama jaunai merginai, kuri rengiasi tekėti.
Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; kalba tarmiška (nežydzi, razlaisiu, stagelį). Obels brendimo ir merginos pasirengimo vedyboms gretinimas yra tipiškas kalendorinių–vestuvinių apeiginių dainų augimo ir brandos motyvas.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Tu obele, tu žaliausioj: šaltiniai
Tu obele, tu žaliausioj: dažniausiai užduodami klausimai
Tu obele, tu žaliausioj: kokia tai daina?
Tai kalendorinė apeiginė daina su priegiesmiu „kalėda“, siejama su advento bei Kalėdų laikotarpiu. Ji gretina nežydinčią obelę ir vedyboms bręstančią merginą.
Tu obele, tu žaliausioj: ką reiškia priegiesmis „kalėda“?
Tai advento ir Kalėdų dainoms būdingas refrenas, kartojamas po kiekvienos eilutės. Jis priskiria dainą kalendoriniam apeiginiam repertuarui.
Kodėl obelė lyginama su mergina?
Abi bręsta ir tam reikia laiko: obelei – kad išaugintų liemenį, šakas ir žiedus, merginai – kad subręstų vedyboms. Paralelizmas perteikia natūralų augimo ir brandos ratą.
Ką reiškia „kasnikėliai“ ir „vainikėlis“?
„Kasnikėliai“ – į kasas pinami kaspinėliai, „vainikėlis“ – iš rūtų ar žiedų pintas merginystės vainikas. Tai merginos puošmenos, žyminčios pasirengimą vedyboms.