Tu lazda, lazdele žodžiai
Tu lazda, lazdele,
Dautuji, dautuji.
Tu nukirsta riedėjai,
Dautuji, dautuji.
Užridėjai unt kalnelia,
Dautuji, dautuji.
Ant kalnelio dvarelis,
Dautuji, dautuji.
Tam dvarelį senelis,
Dautuji, dautuji.
Tam seneliui semegėla,
Dautuji, dautuji.
Tai sermėgai kišenėla,
Dautuji, dautuji.
Toj kišenei ragelis,
Dautuji, dautuji.
Tam ragelį tabokėla,
Dautuji, dautuji.
Ta taboka liadoka,
Dautuji, dautuji.
Pilk, seni, šikinėn,
Dautuji, dautuji.
Tu lazda, lazdele: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „dautuji" galima suprasti kaip humoristinę, grandininę dainą. Pradžioje kreipiamasi į nukirstą lazdelę, kuri riedėdama užridėjo ant kalnelio. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip žaismingą grandinės pradžią.
Toliau vaizdai jungiami vienas po kito: ant kalnelio dvarelis, dvarely senelis, seneliui sermėga, sermėgai kišenė, kišenei ragelis, rageliui taboka. Šią grandinę galima suprasti kaip kaupiamąją, juokais nuosekliai sukabintų vaizdų struktūrą.
Pabaigoje pasakoma, kad taboka prasta, ir grubokai pajuokaujama. Šį posūkį galima interpretuoti kaip juokingą, netikėtą atomazgą, būdingą juokų ir erzinimo dainoms. Tai viena galima prasmė, tačiau žaismingas, grandininis dainos pobūdis čia aiškus.
Tu lazda, lazdele: simboliai ir posakiai
- Riedanti lazdelė
- Nukirsta ir ant kalnelio užridėjusi lazda. Ji žymi grandininės dainos pradžią.
- Grandinė: dvaras, senelis, sermėga, kišenė, ragelis
- Vienas po kito sukabinti vaizdai. Jie žymi kaupiamąją dainos struktūrą.
- Prasta taboka
- Liadoka, prasta tabaka ragelyje. Ji žymi juokingą grandinės atomazgą.
- Grubi, juokinga pabaiga
- Netikėtas, grubokas posūkis pabaigoje. Jis žymi erzinimo, juokų dainos pobūdį.