Tu lapela lengvapėde žodžiai

Tu lapela, lengvapėde,
Lengvai girių išbėgio(jai).

Lengvai girių išbėgiojai,
Tiktai sunkiai tinklalin puo(lei).

Kų palikai žalion girion,
Kų palikai žalion gi(rion)?

Aš palikau žalion girion
Du strielčiuku strielčiavo(jant).

Du strielčiuku strielčiavojant,
Du kurteliu sliedavo(jant).

Vai, mergala lelijėla,
Lengvai dvarų išulio(jai).

Lengvai dvarų išuliojai,
Tiktai sunkiai vežimėlin sė(dai).

Kų palikai didžiam dvari,
Kų palikai didžiam dva(ri)?

Aš palikau didžiam dvari
Muzikėlas grajinan(cias).

Muzikėlas garijnancias,
Jaunimėlį uliavo(jant).

Jaunimėlį uliavojant
O tėvulį bėdavo(jant).

O tėvulį bėdavojant
O motułį gailiai ver(kian).

Tu lapela lengvapėde: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip lygiagrečią dainą, gretinančią lapę ir merginą. Pradžioje kreipiamasi į lengvapėdę lapelę, kuri lengvai girias išbėgiojo, bet sunkiai puolė tinklan. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip nelaisvėn patekusio gyvūno paveikslą.

Paklausta, ką paliko žalion girion, lapė atsako palikusi du strielčiukus, strielčiavojant, ir du kurtelius, sliedavojant. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip medžioklės pasaulį, kurį paliko sugauta lapė.

Toliau ta pati struktūra perkeliama merginai: ji lengvai dvarą išuliojo, bet sunkiai sėdo vežimėlin, o paliko muzikas grajinant, jaunimą uliavojant, tėvulį bėdavojant, motulę gailiai verkiant. Šią lygiagretę galima interpretuoti kaip nuotaką, paimamą iš tėvų namų, gretinant ją su sugauta lape. Tai viena galima prasmė, tačiau lapės ir nuotakos lygiagretumas dainoje aiškus.

Tu lapela lengvapėde: simboliai ir posakiai

Lengvapėdė lapė tinkle
Lengvai bėgiojusi, bet tinklan puolusi lapė. Ji lygiagreti nuotakai, paimamai iš namų.
Du strielčiukai, du kurteliai
Girioj palikti medžiotojai ir kurtai. Jie žymi pasaulį, kurį paliko sugauta lapė.
Mergelė, sėdanti į vežimėlį
Į vestuvių vežimą sėdanti nuotaka. Ji žymi išvežimą iš tėvų namų.
Palikta muzika, verkiantys tėvai
Dvare likę grajinimai ir gedintys tėvai. Jie žymi paliktus namus ir išsiskyrimo skausmą.

Tu lapela lengvapėde: dainos istorija

„Tu lapela, lengvapėde“ priklauso vestuvių dainoms, sukurtoms paralelizmo principu: pirmojoje dalyje lengvapėdė lapė, lengvai išbėgiojusi girias, sunkiai puola tinklan, o antrojoje ta pati struktūra perkeliama merginai, kuri lengvai išuliojo dvarą, bet sunkiai sėdo į vežimėlį. Toks gretinimas tarp sugauto žvėries ir iš tėvų namų išvežamos nuotakos yra klasikinis vestuvinių išleistuvių dainų vaizdinys.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; jos kalba yra ryškiai tarmiška (išbėgio(jai), strielčiavojant, uliojai). Antroji pusė vardija tai, ką nuotaka palieka: muziką, uliavojantį jaunimą, bėdojantį tėvulį ir gailiai verkiančią motulę – paliekamų namų ir išsiskyrimo paveikslą.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • A. Juška. Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t., Vilnius 1955
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986