Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė žodžiai
Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė
Toli mano tėviškėlė, toli nežinoma /x2
Jei ir nežinoma reiks man ten nujoti
Reiks man seną uošvužėlį, reiks man atlankyti /x2
O dar neįjojau į pusę kelal
Ir sučiulbo raibi paukščiai, sužvingo žirgelis /x2
O dar neįjojau į pusę giral
Ir sulojo margi kurtai, pragydo gaideliai /x2
O dar neprijojau prie uošvės dvarel
Ir išėjo uošvužėlė atkėlė varelius /x2
O dar neįjojau į uošvės dvarel
Sodin sodin svainužėliai nuo bėro žirgelio /x2
Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie kelionę pas tolimus uošvius. Pradžioje minima tamsi naktaitė, jovarų giraitė, ir sakoma, kad toli, nežinoma tėviškėlė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip tolimą, po ištekėjimo svetimą vietą.
Toliau sakoma, kad nors ir nežinoma, reiks ten nujoti aplankyti seno uošvužėlio. Šį ryžtą galima suprasti kaip pareigą lankyti gimines. Kelionės metu, dar neįjojus į pusę kelio, sučiulba paukščiai ir sužvinga žirgelis, o per girią suloja kurtai ir pragysta gaideliai. Šiuos ženklus galima interpretuoti kaip artėjimą prie tikslo.
Pabaigoje, prijojus uošvės dvarą, išeina uošvužėlė ir atkelia varelius, o svainužėliai sodina svečią nuo bėro žirgelio. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip svetingą uošvių priėmimą. Tai viena galima prasmė, tačiau kelionės pas uošvius ir svetingo sutikimo motyvas dainoje aiškus.
Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: simboliai ir posakiai
- Tolima nežinoma tėviškėlė
- Tolima, po ištekėjimo svetima vieta. Ji žymi atstumą iki uošvių namų.
- Kelionė pas uošvį
- Jojimas aplankyti seno uošvužėlio. Jis žymi giminystės pareigą.
- Čiulbantys paukščiai, lojantys kurtai, giedantys gaideliai
- Garsai kelionės metu. Jie žymi artėjimą prie tikslo.
- Uošvė atkelia varelius, svainiai sodina nuo žirgo
- Svetingas sutikimas prie dvaro. Jis žymi šiltą uošvių priėmimą.
Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: dainos istorija
„Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė“ siejasi su vestuvių dainomis: joje minimi uošvužėlis, uošvė ir svainužėliai, o pasakojama apie jojimą į uošvės dvarą ir svetingą sutikimą. Daina sudėliota laipsniško artėjimo formule – „dar neįjojau… ir…“: kelyje sučiulba paukščiai ir sužvinga žirgelis, per girią suloja kurtai ir pragysta gaideliai, o prie dvaro uošvė atkelia varelius ir svainiai sodina svečią nuo žirgo; tamsi naktis ir tolima, nežinoma tėviškėlė sustiprina svetimos, po ištekėjimo nutolusios vietos pojūtį.
Konkretaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; uošvių lankymo ir svetingo sutikimo motyvai bei laipsniško artėjimo sandara būdingi vestuvių ir su jomis susijusioms giminystės dainoms. Tokių dainų variantų esama įvairiuose Lietuvos kraštuose.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- A. Juška. Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t., Vilnius 1955
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: šaltiniai
Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: dažniausiai užduodami klausimai
Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: kokia tai daina?
Tai su vestuvėmis susijusi giminystės daina apie jojimą pas uošvius ir svetingą sutikimą jų dvare.
Kas yra uošvužėlis, uošvė ir svainužėliai?
Tai žmonos giminė: uošviai – jos tėvai, o svainužėliai – broliai ar svainiai. Jų lankymas dainoje yra giminystės pareiga.
Kodėl kelyje sučiulba paukščiai ir suloja kurtai?
Garsai – čiulbantys paukščiai, žvengiantis žirgas, lojantys kurtai, giedantys gaideliai – žymi laipsnišką artėjimą prie tikslo, prie uošvės dvaro.
Ką reiškia, kad uošvė atkelia varelius?
Atkelti varelius (vartelius) reiškia atverti vartus svečiui. Kartu su svainių sodinimu nuo žirgo tai rodo svetingą, garbingą atvykėlio priėmimą.