Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė žodžiai

Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė
Toli mano tėviškėlė, toli nežinoma /x2

Jei ir nežinoma reiks man ten nujoti
Reiks man seną uošvužėlį, reiks man atlankyti /x2

O dar neįjojau į pusę kelal
Ir sučiulbo raibi paukščiai, sužvingo žirgelis /x2

O dar neįjojau į pusę giral
Ir sulojo margi kurtai, pragydo gaideliai /x2

O dar neprijojau prie uošvės dvarel
Ir išėjo uošvužėlė atkėlė varelius /x2

O dar neįjojau į uošvės dvarel
Sodin sodin svainužėliai nuo bėro žirgelio /x2

Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie kelionę pas tolimus uošvius. Pradžioje minima tamsi naktaitė, jovarų giraitė, ir sakoma, kad toli, nežinoma tėviškėlė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip tolimą, po ištekėjimo svetimą vietą.

Toliau sakoma, kad nors ir nežinoma, reiks ten nujoti aplankyti seno uošvužėlio. Šį ryžtą galima suprasti kaip pareigą lankyti gimines. Kelionės metu, dar neįjojus į pusę kelio, sučiulba paukščiai ir sužvinga žirgelis, o per girią suloja kurtai ir pragysta gaideliai. Šiuos ženklus galima interpretuoti kaip artėjimą prie tikslo.

Pabaigoje, prijojus uošvės dvarą, išeina uošvužėlė ir atkelia varelius, o svainužėliai sodina svečią nuo bėro žirgelio. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip svetingą uošvių priėmimą. Tai viena galima prasmė, tačiau kelionės pas uošvius ir svetingo sutikimo motyvas dainoje aiškus.

Tamsioji naktaitė, jovarų giraitė: simboliai ir posakiai

Tolima nežinoma tėviškėlė
Tolima, po ištekėjimo svetima vieta. Ji žymi atstumą iki uošvių namų.
Kelionė pas uošvį
Joojimas aplankyti seno uošvužėlio. Ji žymi giminystės pareigą.
Čiulbantys paukščiai, lojantys kurtai, giedantys gaideliai
Garsai kelionės metu. Jie žymi artėjimą prie tikslo.
Uošvė atkelia varelius, svainiai sodina nuo žirgo
Svetingas sutikimas prie dvaro. Jis žymi šiltą uošvių priėmimą.