Tai ažusėda žodžiai

Tai ažusėda
Šviesi Saulė ažu kalna

Tai ažusėda
sesyciutė ažu stala

Tai pasirėmė
Ant baltų rankelių

Tai pažiūrėja
Ant žalių rūtelių

-Gal tau nusboda
Gražusai pulkelis?

-Gal tau patika
Moterų vargelis

-Gal tau nusboda
Daržely dainuoti

-Tai tau patika
Lopšelis liūliuoti.

Tai ažusėda: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie merginos perėjimą iš merginystės į moterystę. Pradžioje šviesi Saulė ažusėda ažu kalno, o sesytė ažu stalo, pasiremia ant baltų rankelių ir pažiūri ant žalių rūtelių. Saulės ir sesytės gretinimą galima interpretuoti kaip vakaro, perėjimo nuotaiką, o rūtas kaip merginystės ženklą.

Toliau jai klausiama, gal nusibodo gražus pulkelis, gal patinka moterų vargelis. Šiuos klausimus galima suprasti kaip svarstymą, ar mergina jau pasirengusi palikti laisvą jaunystę.

Pabaigoje klausiama, gal nusibodo daržely dainuoti, gal patinka lopšelis liūliuoti. Šį priešpriešinimą galima interpretuoti kaip ribą tarp nerūpestingos merginystės ir motinystės rūpesčių. Tai viena galima prasmė, tačiau merginystės ir moterystės perėjimo motyvas dainoje aiškus.

Tai ažusėda: simboliai ir posakiai

Saulė ažu kalno, sesytė ažu stalo
Pavaizduoti Saulėlydis ir už stalo sėdinti mergina. Jie žymi vakaro ir gyvenimo perėjimo nuotaiką.
Žalios rūtelės
Rūtos, į kurias žiūri mergina. Jos žymi merginystę ir skaistumą.
Gražus pulkelis
Jaunimo draugija, kurios gal nusibodo. Jis žymi laisvą merginystės gyvenimą.
Lopšelis liūliuoti, moterų vargelis
Vaiko supimas ir moterystės rūpesčiai. Jie žymi motinystės ir santuokos naštą.

Tai ažusėda: dainos istorija

„Tai ažusėda“ priklauso šeimos dainoms, apdainuojančioms merginos perėjimą iš nerūpestingos merginystės į moterystę. Daina sudaryta iš paralelizmo ir klausimų grandinės: Saulėlydis (Saulė už kalno) gretinamas su už stalo nuleidusia rankas, į žalias rūteles žvelgiančia sesyte, o paskui klausiama, gal jai jau nusibodo „gražus pulkelis“ ir daržely dainuoti, gal patrauklesnis tampa „moterų vargelis“ ir „lopšelis liūliuoti“.

Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Priešpriešos – rūtos prieš lopšį, daina prieš vargą – nubrėžia ribą tarp merginystės ir motinystės; rūtos čia, kaip ir kitose Lietuvių dainose, žymi merginystę bei skaistumą, todėl daina dažnai siejama su vestuvinio gyvenimo apmąstymu.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986