Šunys loja, čia vėruoja. žodžiai
Šunys loja, čia vėruoja.
Žiūrėk, merguž, kas atjoja.
Žiūrėk, merguž, kas atjoj?
Atjoj atjoj ans bernelis,
Po jam šoka bėrs žirgelis,
Po jam šoka bėrs žirgas.
-Labas vakaras, uošveli,
Ar namėje mergužėlė,
Ar namėje mergužėlė?
-Dėkui dėkui, žentužėli,
Yr namėje mergužėlė,
Yr namėje mergužėlė.
Naujoj svirnoj, pas skrynelę,
Ten ji rėžo plonas drobes,
Ten ji rėžo plonas drobes.
-Eikš jį klausti, motinėle,
Ar bagotas bernytėlis,
Ar bagotas bernytis.
-Ei dukryte dukrytėle,
Tai bagotas bernytėlis,
Tai bagotas bernytis.
Jis apskaitė stalužėlį
Vienais rundais dorelėliais,
Vienais rundais doreliais.
Nei stokojo šeštokėlių,
Nei stokojo trečiokėlių,
Nei stokojo dorelių.
Šunys loja, čia vėruoja.: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip piršlybinę dainą apie atjojantį turtingą bernelį. Pradžioje šunys loja, ir mergelės prašoma žiūrėti, kas atjoja, o atjoja bernelis ant šokančio bėro žirgelio. Šunų lojimą galima interpretuoti kaip piršlio atvykimo ženklą.
Toliau bernelis sveikina uošvelį, klausdamas, ar namie mergužėlė, o tas atsako ją esant naujoj svirnoj prie skrynelės, rėžiančią plonas drobes. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nuotakos pasiruošimą ir piršlybų pradžią.
Pabaigoje motina prašoma paklausti, ar bernytėlis bagotas, ir paaiškėja, kad jis turtingas: apskaitė stalą doreliais, netrūko nei šeštokėlių, nei trečiokėlių. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip jaunikio turto patikrinimą, svarbų renkantis žentą. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir jaunikio turto motyvas dainoje aiškus.
Šunys loja, čia vėruoja.: simboliai ir posakiai
- Lojantys šunys
- Atvykstantį pranešantys šunys. Jie žymi piršlio atvykimo ženklą.
- Bernelis ant bėro žirgelio
- Atjojantis raitas jaunikis. Jis žymi piršlį.
- Mergelė, rėžianti plonas drobes
- Svirne audeklą rėžianti nuotaka. Ji žymi vestuvėms besirengiančią merginą.
- Stalas, apskaitytas doreliais
- Monetomis, doreliais ir šeštokėliais nuklotas stalas. Jis žymi jaunikio turtą.
Šunys loja, čia vėruoja.: dainos istorija
„Šunys loja, čia vėruoja“ priklauso vestuvių (piršlybų) dainoms: jas atpažįstame iš veikėjų – atjojančio žento, sutinkančio uošvelio, svirne prie skrynelės plonas drobes rėžiančios nuotakos – ir iš dialogu plėtojamos piršlybų scenos. Šunų lojimas dainos pradžioje veikia kaip svečio (piršlio, jaunikio) atvykimo ženklas, o pasikartojančios paskutinės eilutės palaiko apeiginį dainos ritmą.
Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Pabaigos motyvas – jaunikio turto „patikrinimas“, kai jis apskaito stalą doreliais ir jam netrūksta nei šeštokėlių, nei trečiokėlių – atspindi realią vestuvių derybų bei kraičio temą, dažną svotbinėse dainose.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- A. Juška. Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t., Vilnius 1955
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Šunys loja, čia vėruoja.: šaltiniai
Šunys loja, čia vėruoja.: dažniausiai užduodami klausimai
Kokio žanro daina yra „Šunys loja, čia vėruoja“?
Tai vestuvių (piršlybų) daina apie atjojantį turtingą bernelį, plėtojama kaip žento, uošvelio ir nuotakos pokalbio scena.
Ką reiškia lojantys šunys dainos pradžioje?
Šunų lojimas yra svečio – piršlio ar jaunikio – atvykimo ženklas. Jis sukviečia žiūrėti, „kas atjoja“.
Kodėl klausiama, ar bernytėlis „bagotas“?
Tai jaunikio turto patikrinimas, svarbus renkantis žentą. Jis apskaito stalą doreliais, ir jam netrūksta nei šeštokėlių, nei trečiokėlių.
Ką reiškia, kad mergelė svirne „rėžo plonas drobes“?
Audeklo rėžimas svirne prie skrynelės žymi nuotakos pasiruošimą vestuvėms ir kraičio rengimą.