Šunys loja, čia vėruoja. žodžiai
Šunys loja, čia vėruoja.
Žiūrėk, merguž, kas atjoja.
Žiūrėk, merguž, kas atjoj?
Atjoj atjoj ans bernelis,
Po jam šoka bėrs žirgelis,
Po jam šoka bėrs žirgas.
-Labas vakaras, uošveli,
Ar namėje mergužėlė,
Ar namėje mergužėlė?
-Dėkui dėkui, žentužėli,
Yr namėje mergužėlė,
Yr namėje mergužėlė.
Naujoj svirnoj, pas skrynelę,
Ten ji rėžo plonas drobes,
Ten ji rėžo plonas drobes.
-Eikš jį klausti, motinėle,
Ar bagotas bernytėlis,
Ar bagotas bernytis.
-Ei dukryte dukrytėle,
Tai bagotas bernytėlis,
Tai bagotas bernytis.
Jis apskaitė stalužėlį
Vienais rundais dorelėliais,
Vienais rundais doreliais.
Nei stokojo šeštokėlių,
Nei stokojo trečiokėlių,
Nei stokojo dorelių.
Šunys loja, čia vėruoja.: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip piršlybinę dainą apie atjojantį turtingą bernelį. Pradžioje šunys loja, ir mergelės prašoma žiūrėti, kas atjoja, o atjoja bernelis ant šokančio bėro žirgelio. Šunų lojimą galima interpretuoti kaip piršlio atvykimo ženklą.
Toliau bernelis sveikina uošvelį, klausdamas, ar namie mergužėlė, o tas atsako ją esant naujoj svirnoj prie skrynelės, rėžiančią plonas drobes. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nuotakos pasiruošimą ir piršlybų pradžią.
Pabaigoje motina prašoma paklausti, ar bernytėlis bagotas, ir paaiškėja, kad jis turtingas: apskaitė stalą doreliais, netrūko nei šeštokėlių, nei trečiokėlių. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip jaunikio turto patikrinimą, svarbų renkantis žentą. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir jaunikio turto motyvas dainoje aiškus.
Šunys loja, čia vėruoja.: simboliai ir posakiai
- Lojantys šunys
- Atvykstantį pranešantys šunys. Jie žymi piršlio atvykimo ženklą.
- Bernelis ant bėro žirgelio
- Atjojantis raitas jaunikis. Jis žymi piršlį.
- Mergelė, rėžianti plonas drobes
- Svirne audeklą rėžianti nuotaka. Ji žymi vestuvėms besirengiančią merginą.
- Stalas, apskaitytas doreliais
- Monetomis, doreliais ir šeštokėliais nuklotas stalas. Jis žymi jaunikio turtą.