Skuba mielas Nemunėlis žodžiai
Skuba mielas Nemunėlis,
Graitai bėga iš rytų.
Jo skraudusis vandenėlis
Plaudža žamę Lietuvių /2×2
Graitai bėga, nesustoja
Per lygiausius laukelius,
Apie brolius pasakoja
Vilniaus krašto brolalius. /2×2
Teka jis per tąją šalį,
Teka sodžius, miesčukus,
Nors padėti jiems negali.
Kad likimas jų sunkus. /2×2
Tu nurimkie, Nemunėli,
O, neverkie taip gailiai:
Štai jau šviečia rytmetėlio
Naujo ryto spinduliai. /2×2
Girdi Nemunas, vis girdi
Raudą brolių pavergtų,
Ir kankina jojo širdį
Šimtai tūkstančių raudų. /2×2
Vilniaus amžams neužmiršim,
Čia mūs brolių ateitis,
Nors kovodami ir mirsim,
Tik tada nurims širdis. /2×2
Skuba mielas Nemunėlis: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip patriotinę dainą apie Nemuną ir Vilniaus kraštą. Pradžioje skuba mielas Nemunėlis, bėga iš rytų, o jo skaudusis vandenėlis plauna Lietuvių žemę. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip upės kaip tautos liudininkės paveikslą.
Toliau Nemunas bėga per laukus, sodžius ir miesčiukus, pasakoja apie Vilniaus krašto brolius, kuriems padėti negali, nes jų likimas sunkus. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip užuominą apie atskirtą, pavergtą Vilniaus kraštą.
Pabaigoje Nemunas girdi pavergtų brolių raudą, jo širdį kankina šimtai tūkstančių raudų, ir skelbiama, kad Vilniaus amžiams neužmiršim, nors kovodami ir mirsim. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip pasiryžimą neužmiršti Vilniaus ir kovoti dėl jo. Tai viena galima prasmė, tačiau patriotinis Vilniaus krašto ir Nemuno motyvas dainoje aiškus.
Skuba mielas Nemunėlis: simboliai ir posakiai
- Nemunėlis, bėgantis iš rytų
- Per Lietuvą skubanti upė. Ji žymi tautos liudininkę ir simbolį.
- Pavergti Vilniaus krašto broliai
- Atskirto Vilniaus krašto žmonės. Jie žymi prarastą, okupuotą kraštą.
- Nemuno rauda
- Upės širdį kankinanti brolių rauda. Ji žymi tautos sielvartą.
- „Vilniaus amžams neužmiršim"
- Pasiryžimas neužmiršti Vilniaus net mirštant. Jis žymi tautinę priesaiką.
Skuba mielas Nemunėlis: dainos istorija
„Skuba mielas Nemunėlis“ priklauso tarpukario patriotinėms dainoms, kilusioms iš Vilniaus krašto netekties. 1920 metais Vilnių ir jo kraštą užėmė Lenkija, ir iki 1939 metų jie buvo atskirti nuo Lietuvos; tokios dainos reiškė viltį atgauti sostinę, o šūkis neužmiršti Vilniaus buvo paplitęs visoje tarpukario Lietuvoje. Daina sukurta kaip kreipimasis į Nemuną – upę paverčiant tautos liudininke, kuri „bėga iš rytų“, girdi pavergtų brolių raudą ir neša ją per visą šalį.
Tiksli šio teksto užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanrą; pagal stilistiką (literatūrinė kalba, reguliarus posmas, refreno kartojimas „/2×2“) ji greičiausiai priskirtina XX a. pradžios autorinės kilmės, bet liaudyje plačiai dainuotoms patriotinėms dainoms. Pabaigos priesaika „Vilniaus amžams neužmiršim... nors kovodami ir mirsim“ jungia ją su karinių-istorinių dainų ryžto motyvais.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Skuba mielas Nemunėlis: šaltiniai
Skuba mielas Nemunėlis: dažniausiai užduodami klausimai
Skuba mielas Nemunėlis: apie ką ši daina?
Tai tarpukario patriotinė daina apie Nemuną ir atskirtą Vilniaus kraštą, reiškianti ryžtą neužmiršti sostinės ir ją atgauti.
Kodėl kalbama būtent apie Nemuną?
Nemunas čia paverstas tautos liudininku: jis „bėga iš rytų“, girdi pavergtų brolių raudą ir neša ją per visą šalį, todėl tampa Lietuvos vienybės ir atminties simboliu.
Su kokiu istoriniu įvykiu siejasi daina?
Su 1920–1939 m. laikotarpiu, kai Vilnių ir jo kraštą buvo užėmusi Lenkija. Šūkis neužmiršti Vilniaus tuomet buvo paplitęs visoje tarpukario Lietuvoje.
Ką reiškia eilutė „nors kovodami ir mirsim“?
Tai priesaikos motyvas, jungiantis dainą su karinių-istorinių dainų ryžtu: pažadama nenurimti ir kovoti, kol Vilnius bus atgautas.