Sesula mažoji, ciutela žodžiai

Sesula mažoji,
Ciutela,

Gražus tavo vainikas,
Ciutela,

Ar tu jį pati pynei,
Ciutela,

Ar panelį vadzinai,
Ciutela,

Nei aš pati pyniau,
Ciutela,

Nei panelas vadinau,
Ciutela,

Mane mama ugena,
Ciutela,

Vainikelį gabena,
Ciutela,

Mani jaunų už stala,
Ciutela,

Vainikelį in galvas,
Ciutela,

Dai, aš jauna ratuosun,
Ciutela,

Vainikelį keliuosun,
Ciutela,

Dai aš jauna bažnyčian,
Ciutela,

Vainikelį in galvas,
Ciutela.

Sesula mažoji, ciutela: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „ciutela" galima suprasti kaip vestuvinę dainą apie nuotakos vainiką. Pradžioje gražiai sesulei klausiama, ar ji vainiką pati pynė, ar panelę vadino. Vainiką galima interpretuoti kaip merginystės ir nuotakos ženklą.

Mergina atsako nei pati pynusi, nei panelės vadinusi, o ją mama ugdė ir vainikelį gabeno. Šį atsakymą galima suprasti kaip motinos vaidmenį rengiant dukrą vestuvėms.

Pabaigoje vardijama, kaip ji jaunà sėdi už stalo su vainikeliu ant galvos, važiuoja ratuose ir eina bažnyčion su vainiku. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip vestuvių eigą, kurioje vainikas lydi nuotaką. Tai viena galima prasmė, tačiau vestuvinio vainiko motyvas dainoje aiškus.

Sesula mažoji, ciutela: simboliai ir posakiai

Vainikas
Gražus nuotakos vainikas. Jis žymi merginystę ir nuotakos vainiką.
„Mama ugena, vainikelį gabena"
Motina augina dukrą ir parūpina vainiką. Tai žymi motinos vaidmenį rengiant vestuvėms.
Vainikelis ant galvos už stalo
Su vainiku už stalo sėdinti jaunoji. Jis žymi vestuvių apeigą.
Kelionė ratuose ir bažnyčion
Su vainiku važiuojama ir einama bažnyčion. Ji žymi vestuvių eigą.

Sesula mažoji, ciutela: dainos istorija

„Sesula mažoji, ciutela“ priklauso vestuvių dainoms apie nuotakos vainiką. Daina sukomponuota kaip klausimo ir atsakymo dialogas, kurį lydi priegiesmis „Ciutela“: sesulei klausiama, ar gražų vainiką ji pati pynė, ar paneles vadino, o ji atsako, kad nei pynė, nei vadino – ją mama augino ir vainikelį parūpino.

Tikslios užrašymo vietos ir laiko šiame puslapyje nėra, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus – pirmiausia pagal vainiko, kaip merginystės ir nuotakos ženklo, motyvą. Pabaigos virtinė – jauna už stalo su vainiku, vainikas keliuosna važiuojant ir vainikas ant galvos bažnyčion einant – atkartoja vestuvių apeigos eigą, todėl vainikas tampa visą veiksmą lydinčiu nuotakos simboliu.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • A. Juška. Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t., Vilnius 1955
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986