Šėriau žirgytį žodžiai
Šėriau žirgytį
Savo juodbėrytį,
: Auginau mergytę
Svetimoj šalelėj.:
-Kelk, sens tėveli,
Žabok man žirgelį,
: Josiu pas mergytę
Jauną negelkytę.:
-Labs ryts, labs vakars,
Uošvi bei uošvuže,
: Ar namie mergytė,
Mano negelkytė?:
-Dėkui, ženteli,
Sėsk ir nuo žirgelio,
: Pareis ir mergytė
Iš mėronų daržo. :
Parsineš kvietkelių,
Vienų mėronėlių,
Aukso pumpurėliais,
Sidabro lapeliais.
Tai graži mergytė,
Mano nėgelkytė!
Šėriau žirgytį: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip piršlybinę dainą apie pas mergytę jojantį bernelį. Pradžioje bernelis šeria juodbėrį žirgytį ir sako auginąs mergytę svetimoj šalelėj, o paskui prašo seno tėvelio pažaboti žirgelį, kad jotų pas jaunąją. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip pasiruošimą piršlyboms.
Toliau, atjojęs, jis sveikina uošvį ir uošvę, klausdamas, ar namie mergytė. Uošviai maloniai kviečia jį nulipti nuo žirgelio ir sako mergytę pareisiant iš mėronų daržo. Šį sutikimą galima suprasti kaip svetingą piršlio priėmimą.
Pabaigoje mergytė parsineša kvietkelių, mėronėlių su aukso pumpurėliais ir sidabro lapeliais, ir sakoma: tai graži mergytė. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip merginos grožio ir vertės iškėlimą per gėles. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir merginos grožio motyvas dainoje aiškus.
Šėriau žirgytį: simboliai ir posakiai
- Juodbėrytis žirgytis
- Bernelio šeriamas ir žabojamas žirgas. Jis žymi piršlybinę kelionę pas mergytę.
- Uošvis ir uošvė
- Maloniai sutinkantys mergytės tėvai. Jie žymi svetingą piršlio priėmimą.
- Mėronų daržas
- Daržas, iš kurio pareina mergytė. Jis žymi merginos darbo ir žolynų erdvę.
- Kvietkeliai aukso pumpurėliais
- Mėronėliai su aukso ir sidabro puošmenom. Jie žymi merginos grožį ir vertę.