Sėdi vyrai užu stalo žodžiai
Sėdi vyrai užu stalo kalėda,
Želk želmuo po žirgeliu kalėda.
O moterys ant uslano kalėda,
Želk želmuo po žirgeliu kalėda.
Geria vyrai arielkėle kalėda,
Želk želmuo po žirgeliu kalėda.
O moterys saldų vyną kalėda,
Želk želmuo po žirgeliu kalėda.
Geria vyrai iš čierkelių kalėda,
Želk želmuo po žirgeliu kalėda.
O moterys iš kupkelių kalėda,
Želk želmuo po žirgeliu kalėda.
Sėdi vyrai užu stalo: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „kalėda, želk želmuo po žirgeliu" galima suprasti kaip šventišką, advento laikotarpio vaišių dainą. Pradžioje vyrai sėdi užu stalo, o moterys ant uslano. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip susirinkusią draugiją per šventę.
Toliau apdainuojama, kaip vyrai geria arielkėlę, o moterys saldų vyną, vyrai iš čierkelių, o moterys iš kupkelių. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip vaišių aprašymą, skiriant vyrų ir moterų gėrimus bei indus.
Priegiesmis „želk želmuo po žirgeliu" linki želmeniui želti. Šį priegiesmį galima interpretuoti kaip derliaus, vaisingumo palinkėjimą, būdingą apeiginėms kalėdinėms dainoms. Tai viena galima prasmė, tačiau šventiškų vaišių pobūdis dainoje aiškus.
Antra interpretacijos versija. Dėmesys vyrų ir moterų gretinimui – jų vietoms, gėrimams ir indams – leidžia dainą skaityti ne tik kaip vaišių paveikslą, bet ir kaip ritualizuotą bendruomenės tvarkos apdainavimą: per Kalėdas susėdusios draugijos pasiskirstymas ir „kalėda“ priegiesmis tampa apeiginės darnos ženklu, o palinkėjimas želmeniui želti namams žada derlių ateinantiems metams. Tokiu skaitymu daina nėra paprastas gėrimo apdainavimas, o kalėdojimo giesmė, kuria linkima gerovės. Tai lieka prielaida, bet ją palaiko apeiginis refrenas.
Sėdi vyrai užu stalo: simboliai ir posakiai
- Vyrai užu stalo, moterys ant uslano
- Susėdusi šventės draugija. Jie žymi bendrą vaišių susibūrimą.
- Arielka ir saldus vynas
- Vyrų ir moterų gėrimai. Jie žymi vaišių apdainavimą.
- Čierkelės ir kupkelės
- Stikliukai ir taurelės, iš kurių geriama. Jie žymi vaišių indus.
- „Želk želmuo po žirgeliu"
- Priegiesmis, linkintis želmeniui želti. Jis žymi derliaus ir vaisingumo palinkėjimą.
Sėdi vyrai užu stalo: dainos istorija
„Sėdi vyrai užu stalo“ priklauso kalendorinėms apeiginėms dainoms: kiekvieną eilutę baigia priegiesmis „kalėda“, o po jo eina palinkėjimas „Želk želmuo po žirgeliu“, todėl daina aiškiai siejasi su Kalėdų laikotarpio repertuaru, kuriame apdainaujamos šventiškos vaišės. Tekstas sukomponuotas iš nuoseklių vyrų ir moterų gretinimų – vyrai sėdi už stalo ir geria arielkėlę iš čierkelių, moterys sėdi ant uslano ir geria saldų vyną iš kupkelių.
Tikslios užrašymo vietos ir laiko šiame puslapyje nėra, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus – pirmiausia pagal apeiginį „kalėda“ priegiesmį ir vaišių apdainavimą. Pasikartojantis derliaus palinkėjimas „Želk želmuo po žirgeliu“ rodo, kad po šventiniu vaišių paveikslu glūdi vaisingumo bei gerovės linkėjimas, būdingas kalėdojimo giesmėms.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Sėdi vyrai užu stalo: šaltiniai
Sėdi vyrai užu stalo: dažniausiai užduodami klausimai
Sėdi vyrai užu stalo: kokia tai daina?
Tai kalendorinė apeiginė vaišių daina su priegiesmiu „kalėda“, siejama su Kalėdų laikotarpio repertuaru.
Sėdi vyrai užu stalo: ką reiškia priegiesmis „Želk želmuo po žirgeliu“?
Tai derliaus ir vaisingumo palinkėjimas – kviečiama želmeniui želti; toks linkėjimas būdingas apeiginėms kalėdinėms giesmėms.
Kodėl atskiriami vyrų ir moterų gėrimai?
Vyrai geria arielkėlę iš čierkelių, moterys – saldų vyną iš kupkelių; toks gretinimas apdainuoja vaišes ir bendruomenės susiskirstymą per šventę.
Ką reiškia „uslanas“, „čierkelė“ ir „kupkelė“?
Uslanas – suolas, čierkelė – stikliukas, kupkelė – taurelė; tai senoviniai buities ir vaišių stalo daiktai, apdainuojami dainoje.