Šaly kelio žodžiai

Šaly kelio jovaras stovėjo,
Slaunasai žolyne, rugel.

Iš pašaknų skambantys kankleliai,
Slaunasai žolyne, rugel.

Per vidurį dūzgiančios bitelės,
Slaunasai žolyne, rugel.

Viršūnėlėj sakalo vaikeliai,
Slaunasai žolyne, rugel.

Ir atjoja brolelių pulkelis,
Slaunasai žolyne, rugel.

Prašom sustot, jaunieji broleliai,
Slaunasai žolyne, rugel.

Paklausyti skambančių kanklelių,
Slaunasai žolyne, rugel.

Paklausyti dūzgančių bitelių
Slaunasai žolyne, rugel.

Pažiūrėti sakalo vaikelių
Slaunasai žolyne, rugel.

Dėl tėvulio skambantys kankleliai,
Slaunasai žolyne, rugel.

Dėl motulės dūzgančios bitelės
Slaunasai žolyne, rugel.

Dėl brolelio sakalo vaikeliai,
Slaunasai žolyne, rugel.

Šaly kelio: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu apie slaunų žolyną, rugį galima suprasti kaip dainą apie simbolinį medį, jovarą. Pradžioje šaly kelio stovi jovaras, kurio pašaknėse skamba kankleliai, viduryje dūzgia bitelės, o viršūnėlėj tupi sakalo vaikeliai. Šį tristają medį galima interpretuoti kaip pasaulio medžio vaizdinį, jungiantį apačią, vidurį ir viršų.

Toliau atjoja brolelių pulkelis, kurio prašoma sustoti, paklausyti skambančių kanklelių, dūzgiančių bitelių ir pažiūrėti sakalo vaikelių. Šį kvietimą galima suprasti kaip raginimą stabtelėti prie stebuklingo medžio.

Pabaigoje kiekvienas medžio dėmuo skiriamas šeimos nariui: kankleliai tėvuliui, bitelės motulei, sakalo vaikeliai broleliui. Šį dalijimą galima interpretuoti kaip šeimos ryšių įprasminimą per medžio dalis. Tai viena galima prasmė, tačiau simbolinio medžio ir šeimos motyvas dainoje aiškus.

Antra interpretacijos versija. Atjojantis „brolelių pulkelis“ ir kvietimas sustoti prie medžio leidžia dainą skaityti ir kaip vestuvinę: stebuklingas jovaras su kanklių muzika, bičių gausa ir sakalų jaunikliais tampa nuotakos namų ar pačios merginos įvaizdžiu, prie kurio kviečiami atjoję svečiai (piršliai, jaunikio pulkas). Tokiu skaitymu medžio dalys, skiriamos tėvuliui, motulei ir broleliui, apdainuoja šeimą, kurią paliekant ar į kurią atjojant vyksta piršlybos. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina jojikų pulko ir kvietimo motyvą.

Šaly kelio: simboliai ir posakiai

Jovaras šaly kelio
Prie kelio stovintis stebuklingas medis. Jis žymi simbolinį, galbūt pasaulio medį.
Skambantys kankleliai pašaknėse
Iš medžio šaknų sklindantis kanklių skambesys. Jie žymi muziką, skiriamą tėvuliui.
Dūzgiančios bitelės viduryje
Medžio viduryje dūzgiančios bitės. Jos žymi gyvybę ir gausą, skiriamą motulei.
Sakalo vaikeliai viršūnėje
Medžio viršūnėj tupintys sakalai. Jie žymi jaunystę ir ateitį, skiriamą broleliui.

Šaly kelio: dainos istorija

„Šaly kelio“ priklauso lyrinėms šeimos dainoms, kuriose stebuklingo medžio vaizdas tampa šeimos darnos simboliu. Visa daina sukomponuota apie šaly kelio stovintį jovarą, kurio pašaknėse skamba kankleliai, viduryje dūzgia bitelės, o viršūnėje tupi sakalo vaikeliai; tristajis medis, jungiantis apačią, vidurį ir viršų, primena pasaulio medžio vaizdinį, o priegiesmis „Slaunasai žolyne, rugel“ palaiko apeiginį, palinkėjimo toną.

Tikslios užrašymo vietos ir laiko šiame puslapyje nėra, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus – pirmiausia pagal medžio kompoziciją ir kartojamą priegiesmį. Pabaigoje kiekvienas medžio dėmuo skiriamas šeimos nariui (kankleliai tėvuliui, bitelės motulei, sakalo vaikeliai broleliui), todėl simbolinis medis tampa giminės ryšių įvaizdinimu; tokių jovaro ar liepos dainų esama įvairiuose Lietuvos kraštuose.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986