Per kalnelį, per aukštąjį žodžiai
Per kalnelį, per aukštąjį
Saulužė tekėjo,
: O pro stiklo langužėlį
Sesytė žiūrėjo. :
Aš mislijau, Saulė teka,
Saulužė tekėjo,
: O štai buvo brolytėlis
Balnužį uždėjęs.:
-Ei brolyti raitelyti,
O kurgi rédaisi?
:- Ei sesyte négelkyte,
Josiu pas mergytę. :
-Ei brolyti bijūnyti,
Ar toli mergytė?
:- Ei sesyte negelkyte,
Tai toli mergytė.:
O kur auksas bei sidabras,
Čion mano uošveliai,
: O kur perlai bei dymantai,
Čion mano mergytė. :
Čia žyd rožės, nėgelkytės
Briūnos bei raudonos.
: Kaip nėgelkų raudonumas
Mergytės skaistumas. :
Per kalnelį, per aukštąjį: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip piršlybinę dainą apie pas mergytę jojantį brolį. Pradžioje per aukštą kalnelį teka Saulužė, o pro stiklo langužėlį žiūri sesytė, manydama, kad teka Saulė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip brolio, užsidėjusio balną, sutapatinimą su tekančia Saule, pabrėžiant jo skaistumą.
Toliau sesytė klausia, kur brolis rengiasi, o jis atsako josiąs pas mergytę. Paklaustas, ar toli mergytė, jis atsako, kad toli. Šį pokalbį galima suprasti kaip piršlybų pradžią.
Pabaigoje sakoma, kad kur auksas ir sidabras, ten uošveliai, o kur perlai ir dymantai, ten mergytė, ir mergytės skaistumas lyginamas su rožių raudonumu. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip merginos vertės ir grožio iškėlimą. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir merginos grožio motyvas dainoje aiškus.
Per kalnelį, per aukštąjį: simboliai ir posakiai
- Saulužė ir balne sėdintis brolis
- Tekanti Saulė, palaikyta brolio raitelio. Ji žymi jaunikio skaistumą ir iškilmingumą.
- Brolis raitelis, jojantis pas mergytę
- Pas mylimąją jojantis brolis. Jis žymi piršlybinį kelionės tikslą.
- Perlai ir dymantai
- Su perlais ir deimantais lyginama mergytė. Jie žymi jos vertę.
- Rožių raudonumas
- Su rožių raudoniu lyginamas mergytės skaistumas. Jis žymi merginos grožį.
Per kalnelį, per aukštąjį: dainos istorija
„Per kalnelį, per aukštąjį“ priklauso meilės ir piršlybų dainoms, kuriose jaunas vaikinas joja pas mergelę ir keliamas jo bei išrinktosios skaistumas. Dainos pradžia – per aukštą kalnelį tekanti Saulužė, su kuria sutapatinamas balną užsidėjęs brolytis, – būdinga lyrinėms piršlybų dainoms, statomoms ant sesers ir brolio klausimų bei atsakymų; toks pakaitinis dialogas palaiko ramią, šventišką nuotaiką.
Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; jos giminingų variantų esama įvairiuose Lietuvos kraštuose. Pabaigos lyginimai – uošveliai prie aukso ir sidabro, mergytė prie perlų ir deimantų, jos skaistumas prie raudonų rožių – yra tipiškos piršlybinių dainų grožio ir vertės formulės.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Per kalnelį, per aukštąjį: šaltiniai
Per kalnelį, per aukštąjį: dažniausiai užduodami klausimai
Per kalnelį, per aukštąjį: kokia tai daina?
Tai meilės ir piršlybų daina apie pas mergytę jojantį brolelį; merginos grožis ir vertė joje keliami tradicinėmis dainų formulėmis.
Kodėl brolis sutapatinamas su tekančia Saule?
Sesytė pro langą iš pradžių mano matanti tekančią Saulę, o paskui pamato balną užsidėjusį brolį. Toks sugretinimas su Saule pabrėžia jaunikio skaistumą ir iškilmingą išjojimo nuotaiką.
Ką reiškia perlai, deimantai ir rožės pabaigoje?
Tai piršlybinių dainų grožio bei vertės formulės: mergytė lyginama su perlais ir deimantais, o jos skaistumas – su raudonų rožių spalva.
Ką reiškia kreipinys „négelkyte“?
Tai meilus, glamonėjantis kreipinys į seselę, būdingas lyrinėms piršlybų dainoms su pakaitiniu brolio ir sesers pašnekesiu.