Per kalnelį, per aukštąjį žodžiai

Per kalnelį, per aukštąjį
Saulužė tekėjo,
: O pro stiklo langužėlį
Sesytė žiūrėjo. :

Aš mislijau, Saulė teka,
Saulužė tekėjo,
: O štai buvo brolytėlis
Balnužį uždėjęs.:

-Ei brolyti raitelyti,
O kurgi rédaisi?
:- Ei sesyte négelkyte,
Josiu pas mergytę. :

-Ei brolyti bijūnyti,
Ar toli mergytė?
:- Ei sesyte negelkyte,
Tai toli mergytė.:

O kur auksas bei sidabras,
Čion mano uošveliai,
: O kur perlai bei dymantai,
Čion mano mergytė. :

Čia žyd rožės, nėgelkytės
Briūnos bei raudonos.
: Kaip nėgelkų raudonumas
Mergytės skaistumas. :

Per kalnelį, per aukštąjį: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip piršlybinę dainą apie pas mergytę jojantį brolį. Pradžioje per aukštą kalnelį teka Saulužė, o pro stiklo langužėlį žiūri sesytė, manydama, kad teka Saulė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip brolio, užsidėjusio balną, sutapatinimą su tekančia Saule, pabrėžiant jo skaistumą.

Toliau sesytė klausia, kur brolis rengiasi, o jis atsako josiąs pas mergytę. Paklaustas, ar toli mergytė, jis atsako, kad toli. Šį pokalbį galima suprasti kaip piršlybų pradžią.

Pabaigoje sakoma, kad kur auksas ir sidabras, ten uošveliai, o kur perlai ir dymantai, ten mergytė, ir mergytės skaistumas lyginamas su rožių raudonumu. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip merginos vertės ir grožio iškėlimą. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir merginos grožio motyvas dainoje aiškus.

Per kalnelį, per aukštąjį: simboliai ir posakiai

Saulužė ir balne sėdintis brolis
Tekanti Saulė, palaikyta brolio raitelio. Ji žymi jaunikio skaistumą ir iškilmingumą.
Brolis raitelis, jojantis pas mergytę
Pas mylimąją jojantis brolis. Jis žymi piršlybinį kelionės tikslą.
Perlai ir dymantai
Su perlais ir deimantais lyginama mergytė. Jie žymi jos vertę.
Rožių raudonumas
Su rožių raudoniu lyginamas mergytės skaistumas. Jis žymi merginos grožį.

Per kalnelį, per aukštąjį: dainos istorija

„Per kalnelį, per aukštąjį“ priklauso meilės ir piršlybų dainoms, kuriose jaunas vaikinas joja pas mergelę ir keliamas jo bei išrinktosios skaistumas. Dainos pradžia – per aukštą kalnelį tekanti Saulužė, su kuria sutapatinamas balną užsidėjęs brolytis, – būdinga lyrinėms piršlybų dainoms, statomoms ant sesers ir brolio klausimų bei atsakymų; toks pakaitinis dialogas palaiko ramią, šventišką nuotaiką.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; jos giminingų variantų esama įvairiuose Lietuvos kraštuose. Pabaigos lyginimai – uošveliai prie aukso ir sidabro, mergytė prie perlų ir deimantų, jos skaistumas prie raudonų rožių – yra tipiškos piršlybinių dainų grožio ir vertės formulės.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986