Per kalnelį, per aukštąjį žodžiai

Per kalnelį, per aukštąjį
Saulužė tekėjo,
: O pro stiklo langužėlį
Sesytė žiūrėjo. :

Aš mislijau, saulė teka,
Saulužė tekėjo,
: O štai buvo brolytėlis
Balnužį uždėjęs.:

-Ei brolyti raitelyti,
O kurgi rédaisi?
:- Ei sesyte négelkyte,
Josiu pas mergytę. :

-Ei brolyti bijūnyti,
Ar toli mergytė?
:- Ei sesyte negelkyte,
Tai toli mergytė.:

O kur auksas bei sidabras,
Čion mano uošveliai,
: O kur perlai bei dymantai,
Čion mano mergytė. :

Čia žyd rožės, nėgelkytės
Briūnos bei raudonos.
: Kaip nėgelkų raudonumas
Mergytės skaistumas. :

Per kalnelį, per aukštąjį: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip piršlybinę dainą apie pas mergytę jojantį brolį. Pradžioje per aukštą kalnelį teka saulužė, o pro stiklo langužėlį žiūri sesytė, manydama, kad teka saulė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip brolio, užsidėjusio balną, sutapatinimą su tekančia saule, pabrėžiant jo skaistumą.

Toliau sesytė klausia, kur brolis rengiasi, o jis atsako josiąs pas mergytę. Paklaustas, ar toli mergytė, jis atsako, kad toli. Šį pokalbį galima suprasti kaip piršlybų pradžią.

Pabaigoje sakoma, kad kur auksas ir sidabras, ten uošveliai, o kur perlai ir dymantai, ten mergytė, ir mergytės skaistumas lyginamas su rožių raudonumu. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip merginos vertės ir grožio iškėlimą. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir merginos grožio motyvas dainoje aiškus.

Per kalnelį, per aukštąjį: simboliai ir posakiai

Saulužė ir balne sėdintis brolis: Tekanti saulė, palaikyta brolio raitelio. Ji žymi jaunikio skaistumą ir iškilmingumą.
Brolis raitelis, jojantis pas mergytę: Pas mylimąją jojantis brolis. Jis žymi piršlybinį kelionės tikslą.
Perlai ir dymantai: Su perlais ir deimantais lyginama mergytė. Jie žymi jos vertę.
Rožių raudonumas: Su rožių raudoniu lyginamas mergytės skaistumas. Jis žymi merginos grožį.