Pempel, pempel žodžiai

Pempel, pempel kuoduotoj,
Kame tavo kamaralė langotoj?
Pievelėj, kemselėj,
Teni mano kamaralė langotoj.

Kurmel, kurmel, kur buvai,
Kurmausėli, tu žemelę kam rausiai?
Gėriau, gėriau žemelę
Ir apsvaigo maža mano galvelė.

Žiržals bimbalą nugalėj
Ir plunksnelės bimbalėlio išdulkėj.
Auskit, sesės, abrūsus,
Žielavokit bimbelėlį nors metus.

Pempel, pempel: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip humoristinę, juokų dainą apie paukščius ir vabzdžius. Pradžioje kreipiamasi į kuoduotąją pempę, klausiant, kur jos langota kamaralė, o ji atsako, kad pievelėj, kemselėj. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip žaismingą gyvūno buveinės apdainavimą, juokais lyginant ją su žmogaus kambariu.

Toliau kreipiamasi į kurmį, klausiant, ko jis rausė žemelę, o šis atsako gėręs žemelę, kol apsvaigo maža galvelė. Šį vaizdą galima suprasti kaip komišką, žmogaus girtumą primenantį pasakojimą.

Pabaigoje žirgalas nugali bimbalą, o seserys raginamos austi abrūsus ir gedėti bimbalėlio nors metus. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip laidotuvių papročio parodiją, juokais gedint vabzdžio. Tai viena galima prasmė, tačiau žaismingas, juokų dainos pobūdis čia aiškus.

Pempel, pempel: simboliai ir posakiai

Kuoduotoji pempė
Pievų paukštė, kurios klausiama apie namus. Ji žymi žaismingai apdainuojamą gyvūną.
Langota kamaralė
Pempės buveinė pievelėj, juokais vadinama kambariu. Ji žymi humoristinį gyvūno ir žmogaus gretinimą.
Kurmis, rausiantis žemę
Žemę rausiantis ir tariamai apsvaigęs kurmis. Jis žymi komišką, girtumą primenantį vaizdą.
Bimbalėlio gedėjimas
Raginimas austi abrūsus ir gedėti vabzdžio. Jis žymi laidotuvių papročio parodiją.

Pempel, pempel: dainos istorija

„Pempel, pempel“ priklauso žaismingoms vaikų ir juokų dainoms apie paukščius bei vabzdžius. Daina sudėliota kaip kreipinių ir klausimų–atsakymų grandinė: klausiama kuoduotosios pempės, kur jos „langota kamaralė“, paskui kurmio, ko jis rausė žemelę, o ją vainikuoja komiškas bimbalo „gedėjimo“ vaizdas. Gyvūnų sužmoginimas, jų buveinės juokais lyginimas su žmogaus kambariu ir kartojama klausimo–atsakymo struktūra būdingi vaikų repertuarui.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro požymius. Pabaiga – raginimas seserims austi abrūsus ir „žielavoti“ (gedėti) bimbalėlio nors metus – juokais perima laidotuvių ir gedulo papročio kalbą; toks žmonių apeigų parodijavimas per vabzdį ar paukštį dažnas humoristinėse vaikų dainose, kurių variantų esama įvairiuose kraštuose.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • P. Jokimaitienė. Lietuvių liaudies vaikų dainos, Vilnius 1970
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986