Palaukėj pamiškėj žodžiai

Palaukėj pamiškėj, kareivėlis gulėj
O ir galy jo kojelių, šyvas žirgelis stovėj

Ir atlekė gegula, ir nutupė šalelėn,
Ir tu gegula mano, raibos plunksnelės tavo.

Tu, gegula mano, raibos plunksnelės tavo,
ir tu nulėk, gegula, in man tėvų motina

Tu nulėk, gegula, in man tėvo motina,
ir nesakyk, gegula, kad užmušė čia mane

Nesakyk, gegula, kad užmušė čia mane
ir pasakyk gegula, apvesdino čia mane

Pasakyk gegula, apvesdino čia mane
Ir apvesdino mane laiba ietužė rankoj. /ievužė laukų.

Palaukėj pamiškėj: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip karo baladę apie krintantį kareivį. Pradžioje palaukėj, pamiškėj guli kareivėlis, o galy jo kojelių stovi šyvas žirgelis. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip mirtį kovos lauke, kurią ženklina prie šeimininko likęs žirgas.

Toliau atlekia gegulė ir nutupia šalia, o kareivis sako, kad raibos plunksnelės jos, ir prašo nulėkti pas jo motiną. Gegulę galima suprasti kaip žinianešę, siunčiamą pas artimuosius.

Pabaigoje kareivis prašo gegulės nesakyti, kad jį užmušė, o pasakyti, kad jį apvesdino, su laiba ietuže rankoj. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip mirties pridengimą vestuvių įvaizdžiu, švelninant žinią motinai. Tai viena galima prasmė, tačiau mirties kaip vestuvių motyvas dainoje aiškus.

Palaukėj pamiškėj: simboliai ir posakiai

Gulintis kareivėlis, stovintis žirgas: Pamiškėj kritęs kareivis su prie kojų likusiu žirgu. Jie žymi mirtį kovos lauke.
Gegulė: Atlėkusi ir prašoma nuskristi pas motiną. Ji žymi žinianešę į gimtus namus.
„Nesakyk, kad užmušė, pasakyk, apvesdino": Prašymas mirtį vadinti vedybomis. Jis žymi liūdnos žinios švelninimą.
Laiba ietužė: Ietis, vadinama kareivio sužadėtine. Ji žymi mirtį, sutuokusią kareivį vietoj nuotakos.