Palaukėj pamiškėj žodžiai
Palaukėj pamiškėj, kareivėlis gulėj
O ir galy jo kojelių, šyvas žirgelis stovėj
Ir atlekė gegula, ir nutupė šalelėn,
Ir tu gegula mano, raibos plunksnelės tavo.
Tu, gegula mano, raibos plunksnelės tavo,
ir tu nulėk, gegula, in man tėvų motina
Tu nulėk, gegula, in man tėvo motina,
ir nesakyk, gegula, kad užmušė čia mane
Nesakyk, gegula, kad užmušė čia mane
ir pasakyk gegula, apvesdino čia mane
Pasakyk gegula, apvesdino čia mane
Ir apvesdino mane laiba ietužė rankoj. /ievužė laukų.
Palaukėj pamiškėj: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip karo baladę apie krintantį kareivį. Pradžioje palaukėj, pamiškėj guli kareivėlis, o galy jo kojelių stovi šyvas žirgelis. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip mirtį kovos lauke, kurią ženklina prie šeimininko likęs žirgas.
Toliau atlekia gegulė ir nutupia šalia, o kareivis sako, kad raibos plunksnelės jos, ir prašo nulėkti pas jo motiną. Gegulę galima suprasti kaip žinianešę, siunčiamą pas artimuosius.
Pabaigoje kareivis prašo gegulės nesakyti, kad jį užmušė, o pasakyti, kad jį apvesdino, su laiba ietuže rankoj. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip mirties pridengimą vestuvių įvaizdžiu, švelninant žinią motinai. Tai viena galima prasmė, tačiau mirties kaip vestuvių motyvas dainoje aiškus.
Palaukėj pamiškėj: simboliai ir posakiai
- Gulintis kareivėlis, stovintis žirgas
- Pamiškėj kritęs kareivis su prie kojų likusiu žirgu. Jie žymi mirtį kovos lauke.
- Gegulė
- Atlėkusi ir prašoma nuskristi pas motiną. Ji žymi žinianešę į gimtus namus.
- „Nesakyk, kad užmušė, pasakyk, apvesdino"
- Prašymas mirtį vadinti vedybomis. Jis žymi liūdnos žinios švelninimą.
- Laiba ietužė
- Ietis, vadinama kareivio sužadėtine. Ji žymi mirtį, sutuokusią kareivį vietoj nuotakos.
Palaukėj pamiškėj: dainos istorija
„Palaukėj pamiškėj“ priklauso karinėms istorinėms dainoms – baladiškoms dainoms apie kovos lauke kritusį kareivį. Pradžios vaizdas, kai palaukėj guli kareivėlis, o galy jo kojelių stovi šyvas žirgelis, ir kreipimasis į atlėkusią gegulę kaip žinianešę yra vienas atpažįstamiausių šio žanro motyvų.
Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro požymius. Centrinis posmas, kuriame mirštantis kareivis prašo gegulės motinai sakyti ne „užmušė“, o „apvesdino“, su „laiba ietuže rankoj“ kaip sužadėtine, remiasi senu mirties–vestuvių sutapatinimo įvaizdžiu; tokie kario žūties apdainavimai turi daug variantų, todėl ir šios dainos užbaiga skirtinguose užrašymuose nevienoda (čia greta pateikiama „ievužė laukų“).
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
Palaukėj pamiškėj: šaltiniai
Palaukėj pamiškėj: dažniausiai užduodami klausimai
Palaukėj pamiškėj: kokia tai daina?
Tai karinė istorinė baladė apie kovos lauke kritusį kareivį, prašantį gegulės pranešti motinai žinią.
Ką žymi gulintis kareivis ir stovintis žirgas?
Palaukėj gulintis kareivėlis su prie kojų likusiu šyvu žirgeliu ženklina mirtį kovos lauke – be šeimininko likęs žirgas yra įprastas žuvusio kario vaizdas.
Kodėl kareivis prašo gegulės?
Gegulė čia yra žinianešė į gimtus namus; raiboji paukštė siunčiama pas kareivio motiną pranešti žinios.
Ką reiškia prašymas sakyti „apvesdino“, o ne „užmušė“?
Tai mirties pridengimas vestuvių įvaizdžiu, kuriuo švelninama žinia motinai; laiba ietužė rankoj vadinama tarsi sužadėtine, todėl mirtis vaizduojama kaip vestuvės kovos lauke.