Oi tu, saule, sauliule žodžiai

Oi tu, saulė, sauliulė
Oi tu, saulė, sauliulė
Ka tu žemėj vaikščiaji

Ka tu žemėj vaikščiaji (x2)
Už marelių neužeini

Vai tu brali, bralali (x2)
Tu kelaliu važuoji

Tu kelaliu važuoji (x2)
In mani neužvažiuoji

Atvažiuoju tu verki (x2)
Išvažiuoju dar gailiau

vai tu brali, bralali (x2)
Paimk mano vargelius

Paim mano vargelius (x2)
Ir nuneškie aukštan kalnan

Ir nuneškie aukštan kalnan
Ir nuneškiek kalnely
Ir pasėkie aukštam kalny

Oi tu, saule, sauliule: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie atskirtį ir sielvartą. Pradžioje kreipiamasi į saulę, sauliulę, kuri vaikščioja žeme, bet už marelių neužeina. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip ribą, kurios net saulė neperžengia.

Toliau kreipiamasi į brolį, kuris keleliu važiuoja, bet pas ją neužvažiuoja, o atvažiavęs verkia, išvažiuodamas dar gailiau. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip skausmingą artimųjų išsiskyrimą.

Pabaigoje prašoma brolio paimti jos vargelius ir nunešti ant aukšto kalno, ten juos pasėti. Šį prašymą galima interpretuoti kaip troškimą atsikratyti kančios, perduodant ją tolimam kalnui. Tai viena galima prasmė, tačiau atskirties ir sielvarto motyvas dainoje aiškus.

Oi tu, saule, sauliule: simboliai ir posakiai

Saulė, vaikščiojanti žeme: Saulė, kuri už marių neužeina. Ji žymi ribą, neperžengiamą atskirtį.
Brolis kelyje: Keliu važiuojantis, bet neužsukantis brolis. Jis žymi tolimą, sunkiai pasiekiamą artimąjį.
Verkimas atvažiuojant ir išvažiuojant: Gailus verksmas susitinkant ir skiriantis. Jis žymi išsiskyrimo skausmą.
Vargelių nunešimas ant kalno: Prašymas pasėti vargus ant aukšto kalno. Jis žymi troškimą atsikratyti kančios.