Oi tu levandrėle, žalias žolynėli žodžiai
Oi tu levandrėle, žalias žolynėli,
Ar nematei levandrėle mano bernužėlio?
Kurį aš mylėjau, širdelėj turėjau,
Šių naktelį per naktelį sapnely regėjau.
Sėdžiu už stalelio, žiūriu pro langelį,
Ir atjojo bernužėlis per lygų laukelį.
Ir atjjoj bernelis perlygų laukelį
Ir pririšo bėrą žirgą prie rūtų darželio.
Pririšo žirgelį, prie rūrų darželio,
O pats jaunas bernužėlis aukštojon klėtelėn.
Duok žirgui abrako, čysto vandenėlio,
O man jaunam bernužėliui aukso, sidabrėlio.
Neturiu tėvelio, anei motinėlės,
Aš neturiu, bernužėli, aukso, sidabrėlio.
Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip meilės dainą, kurioje mergina kreipiasi į levandrėlę, klausdama apie savo bernelį. Pradžioje ji teiraujasi žaliojo žolynėlio, ar šis nematė bernelio, kurį mylėjo, širdelėj turėjo ir per naktelį sapne regėjo. Šį kreipimąsi galima interpretuoti kaip ilgesį ir patikėjimą paslapties augalui.
Toliau, sėdėdama už stalelio ir žiūrėdama pro langelį, ji mato atjojantį bernelį, kuris pririša bėrą žirgą prie rūtų darželio ir pats eina aukštojon klėtelėn. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip jaunikio atvykimą.
Pabaigoje bernelis prašo žirgui abrako ir vandenėlio, o sau aukso, sidabrėlio, bet mergina atsako neturinti nei tėvelio, nei motinėlės, nei aukso. Šį atsakymą galima interpretuoti kaip našlaitės skurdą ir nelygią dalią. Tai viena galima prasmė, tačiau meilės ir nepritekliaus motyvas dainoje aiškus.
Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: simboliai ir posakiai
- Levandrėlė
- Žalias žolynėlis, kurio klausiama apie bernelį. Ji žymi paslapties augalą, patikėtinį.
- Bernelio sapnas
- Per naktį sapne regėtas mylimasis. Jis žymi ilgesį ir meilę.
- Bėras žirgas prie rūtų darželio
- Prie darželio pririštas jaunikio žirgas. Jis žymi piršlybinį atvykimą.
- Aukso, sidabrėlio prašymas
- Bernelio prašoma turto, kurio mergina neturi. Jis žymi našlaitės skurdą ir nelygią dalią.
Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: dainos istorija
„Oi tu levandrėle, žalias žolynėli“ priklauso meilės dainoms. Joje merginos kreipimasis į augalą – levandrėlę, žalią žolynėlį – atstoja patikėtinį: jo klausiama apie mylimą bernelį, kurį ji „širdelėj turėjo“ ir per naktelę sapnely regėjo. Kreipimasis į Gamtos būtybę, rūtų darželio ir bėro žirgo įvaizdžiai bei jaunikio atjojimo vaizdas yra tipiški meilės ir piršlybų lyrikos motyvai.
Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Pabaigos posmas, kuriame bernelis prašo sau aukso ir sidabrėlio, o mergina atsako neturinti nei tėvelio, nei motinėlės, nei turto, į meilės dainą įaudžia našlaitės dalios ir nelygios padėties gaidą; tokie posmų junginiai dažni, o dainos variantų esama įvairiuose kraštuose.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: šaltiniai
Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: dažniausiai užduodami klausimai
Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: kokia tai daina?
Tai meilės daina, kurioje mergina ilgisi savo bernelio ir kreipiasi į augalą levandrėlę kaip į patikėtinį, klausdama apie mylimąjį.
Kodėl mergina kalbasi su levandrėle?
Kreipimasis į Gamtos būtybę – dažna meilės dainų figūra: augalui patikima paslaptis ir ilgesys, tarsi jis galėtų matyti ir žinoti, kur yra mylimasis.
Ką žymi bėras žirgas prie rūtų darželio?
Pririštas prie darželio bėras žirgas ženklina jaunikio atvykimą; rūtų darželis siejamas su mergina, todėl vaizdas turi piršlybinę reikšmę.
Ką reiškia aukso ir sidabrėlio prašymas pabaigoje?
Bernelio prašomas turtas, kurio našlaitė neturi, atskleidžia nelygią padėtį ir našlaitės skurdą; meilės daina taip įgyja liūdesio ir socialinės įtampos atspalvį.