Oi tu levandrėle, žalias žolynėli žodžiai

Oi tu levandrėle, žalias žolynėli,
Ar nematei levandrėle mano bernužėlio?

Kurį aš mylėjau, širdelėj turėjau,
Šių naktelį per naktelį sapnely regėjau.

Sėdžiu už stalelio, žiūriu pro langelį,
Ir atjojo bernužėlis per lygų laukelį.

Ir atjjoj bernelis perlygų laukelį
Ir pririšo bėrą žirgą prie rūtų darželio.

Pririšo žirgelį, prie rūrų darželio,
O pats jaunas bernužėlis aukštojon klėtelėn.

Duok žirgui abrako, čysto vandenėlio,
O man jaunam bernužėliui aukso, sidabrėlio.

Neturiu tėvelio, anei motinėlės,
Aš neturiu, bernužėli, aukso, sidabrėlio.

Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip meilės dainą, kurioje mergina kreipiasi į levandrėlę, klausdama apie savo bernelį. Pradžioje ji teiraujasi žaliojo žolynėlio, ar šis nematė bernelio, kurį mylėjo, širdelėj turėjo ir per naktelį sapne regėjo. Šį kreipimąsi galima interpretuoti kaip ilgesį ir patikėjimą paslapties augalui.

Toliau, sėdėdama už stalelio ir žiūrėdama pro langelį, ji mato atjojantį bernelį, kuris pririša bėrą žirgą prie rūtų darželio ir pats eina aukštojon klėtelėn. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip jaunikio atvykimą.

Pabaigoje bernelis prašo žirgui abako ir vandenėlio, o sau aukso, sidabrėlio, bet mergina atsako neturinti nei tėvelio, nei motinėlės, nei aukso. Šį atsakymą galima interpretuoti kaip našlaitės skurdą ir nelygią dalią. Tai viena galima prasmė, tačiau meilės ir nepritekliaus motyvas dainoje aiškus.

Oi tu levandrėle, žalias žolynėli: simboliai ir posakiai

Levandrėlė: Žalias žolynėlis, kurio klausiama apie bernelį. Ji žymi paslapties augalą, patikėtinį.
Bernelio sapnas: Per naktį sapne regėtas mylimasis. Jis žymi ilgesį ir meilę.
Bėras žirgas prie rūtų darželio: Prie darželio pririštas jaunikio žirgas. Jis žymi piršlybinį atvykimą.
Aukso, sidabrėlio prašymas: Bernelio prašoma turto, kurio mergina neturi. Jis žymi našlaitės skurdą ir nelygią dalią.