Oi neverk, motušėle žodžiai
Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas;
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.
Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.
Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens:
Baltveidės oi verks, nes mylėjo!
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.
Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias mares, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.
Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kasė,
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O Viešpats jų priglaudė dvasią.
O neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiausios tėvynės!
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės!
Oi neverk, motušėle: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip patriotinę dainą, guodžiančią motiną, kurios sūnus eina ginti tėvynės. Pradžioje raginama neverkti, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės, o pavirtęs kaip puikus girių ąžuolas lauks paskutinės teismo dienos. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip didvyriškos aukos pateisinimą.
Toliau motina raginama nelaužyti rankų kaip beržo šakų, nes jai dar liko sūnų, o kas praras tėvynę, antros nebeišmels. Už upių žiba pulkai, ginantys Lietuvą, o kam nusvyra galva, tam Dangaus angelai pina deimantų vainiką. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip žuvusiųjų garbinimą ir dangišką atlygį.
Pabaigoje primenamas Vytautas, vedęs didžiavyrių pulkus ir sulaužęs kryžiuočių galybę, bei Vilniaus kapai, kur palaidoti broliai. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip istorinės didybės ir tautos atminties iškėlimą. Tai viena galima prasmė, tačiau patriotinis tėvynės gynimo motyvas dainoje aiškus.
Oi neverk, motušėle: simboliai ir posakiai
- Sūnus, einantis ginti tėvynės
- Į kovą už Lietuvą išeinantis jaunuolis. Jis žymi patriotinę auką.
- Ąžuolas
- Su ąžuolu lyginamas kritęs sūnus. Jis žymi tvirtumą ir didvyriškumą.
- Deimantų vainikas, Dangaus angelai
- Angelų pinamas vainikas žuvusiajam. Jis žymi dangišką atlygį už auką.
- Vytautas ir kryžiuočiai
- Vytauto vedami pulkai, sulaužę kryžiuočių galybę. Jie žymi istorinę tautos didybę.
Oi neverk, motušėle: dainos istorija
Ši daina kilusi iš Maironio, tikruoju vardu Jono Mačiulio, eilėraščio „Oi neverk, matušėle", paskelbto jo poezijos rinkinyje „Pavasario balsai" XIX amžiaus pabaigoje. Eilėraštis greitai paplito kaip daina ir tapo vienu žymiausių lietuvių tautinio atgimimo kūrinių. Jame minimas Vytautas ir pergalė prieš kryžiuočius sieja kūrinį su Žalgirio mūšio atminimu.