Oi eisiu eisiu (čionai nebūsiu) žodžiai
Oi eisiu eisiu, čionai nebūsiu
Čia nėr mona nomel
Čia jouda douna niekas nedouda
Skaudės mona širdeli
Ilgiau pabūsiu, daugiau sudžiūsiu
Kap nedrelė siūbousiu
Svyroul nendrelė ont ežerelė
Ont čysta vondenel
Ir aš siūrousiu jauna mergel
Kaip ant vandens nendrel
Tek to svyrousi jauna mergelė
Be monies bernuželel
Oi eisiu eisiu (čionai nebūsiu): dainos interpretacija
Šią Žemaitiškai užrašytą dainą galima suprasti kaip dainą apie merginą, nelaimingą svetimuose namuose. Pradžioje ji sako eisianti ir čia nebūsianti, nes čia ne jos namelis. Šiuos žodžius galima interpretuoti kaip svetimumo ir noro pasitraukti jausmą, dažną ištekėjus į nemielus namus.
Toliau skundžiamasi, kad čia juodos duonos niekas neduoda, todėl skaudės širdelė, o ilgiau pabuvus vis labiau džiūsi. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip nesvetingumo ir kančios ženklus.
Pabaigoje mergina lygina save su nendre, siūbuojančia ant ežerėlio, ant skaidraus vandens. Šį siūbavimą galima interpretuoti kaip merginos nestabilią, sielvartingą dalią, o paskutinė eilutė nukreipia į išsiskyrimą su berneliu. Tai viena galima prasmė, tačiau svetimumo ir kančios motyvas dainoje aiškus.
Oi eisiu eisiu (čionai nebūsiu): simboliai ir posakiai
- „Čia nėr mano namelis"
- Jausmas, kad svetima vieta nėra namai. Jis žymi svetimumą ištekėjus į nemielus namus.
- Juoda duona, kurios niekas neduoda
- Nesuteikiamas net paprastas maistas. Jis žymi nesvetingumą ir rūpesčio stoką.
- Džiūvimas
- Vis labiau nykstanti mergina. Jis žymi kančią ir blėstantį gyvenimą.
- Nendrė ant ežerėlio
- Vandenyje siūbuojanti nendrė, su kuria lyginama mergina. Ji žymi nestabilią, sielvartingą dalią.
Oi eisiu eisiu (čionai nebūsiu): dainos istorija
„Oi eisiu eisiu“ priklauso šeimos dainoms apie merginos dalią svetimuose namuose – temą, dažną dainose apie martą ar ištekėjusią dukrą, atsidūrusią nemielame name. Skundas „čia ne mano namelis“, nesvetingumo motyvas (juodos duonos niekas neduoda) ir savęs lyginimas su vandenyje siūbuojančia nendre yra įprastos šio žanro lyrinės formulės, perteikiančios svetimumą ir vienatvę.
Daina užrašyta Žemaičių tarme („mona nomel“, „douna“, „nedrelė“, „svyroul“), o konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl ji pristatoma pagal žanro bruožus. Nendrės, svyruojančios ant ežerėlio, ant skaidraus vandens, paralelizmas yra dainos branduolys: jis sieja merginos vidinę būseną su Gamtos vaizdu ir baigiamas išsiskyrimo su berneliu gaida.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Oi eisiu eisiu (čionai nebūsiu): šaltiniai
Oi eisiu eisiu (čionai nebūsiu): dažniausiai užduodami klausimai
Oi eisiu eisiu (čionai nebūsiu): apie ką ši daina?
Tai šeimos daina apie merginos svetimumą ir kančią nemieluose namuose, dažnai siejama su ištekėjimo į nemielą namą dalia.
Ką reiškia „čia ne mano namelis“?
Tai svetimumo jausmas – mintis, kad svetima vieta nėra namai. Liaudies dainose tokia eilutė žymi nepritapimą ištekėjus į nemielą namą.
Kodėl mergina lyginama su nendre?
Ant ežerėlio, ant skaidraus vandens svyruojanti nendrė per paralelizmą perteikia merginos nestabilią, sielvartingą dalią.
Kokia tarme užrašyta daina?
Daina užrašyta Žemaičių tarme – tai matyti iš formų „mona nomel“, „douna“, „nedrelė“, „svyroul“.