Oi brolalia brolalia (Ko nešarai žirgelio) žodžiai

Oi brolalia brolalia
Ko nešarai žirgelio
Oi oi, ko nešarai žirgelio

Ko nešarai žirgelio
Nebalnojai balnelio
Oi oi

Nebalnojai balnelio
Ko nejojai an vainos
Oi oi

Oi sasula sasula
Slaunas Rygos miestelis
Oi oi

Aina vaiskas kai vanduo
Krenta galvos kai bitės
Oi oi

An petelių ranyčia,
Tai ta mano motułė
Oi oi

Prie šonelio šoblałė,
Tai ta mano sesułė
Oi oi

Oi brolalia brolalia (Ko nešarai žirgelio): dainos interpretacija

Šią tarmiškai užrašytą dainą galima suprasti kaip kareivio dainą apie karą ir atsiskyrimą nuo artimųjų. Pradžioje sesuo klausia brolelio, kodėl jis nešeria žirgelio, nebalnoja balnelio ir nejoja į vainą. Šiuos klausimus galima interpretuoti kaip raginimą rengtis į karą.

Brolis atsako apie slaunų Rygos miestelį, kur vaiskas eina kaip vanduo, o galvos krenta kaip bitės. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip karo siaubo ir gausių žūčių paveikslą.

Pabaigoje brolis sako, kad ant petelių ranyčia, tai jo motulė, o prie šonelio šoblelė, tai jo sesulė. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip skaudų kareivio atsiskyrimą nuo šeimos, kai ginklai pakeičia artimuosius. Tai viena galima prasmė, tačiau karo ir atsiskyrimo nuo artimųjų motyvas dainoje aiškus.

Oi brolalia brolalia (Ko nešarai žirgelio): simboliai ir posakiai

Žirgo šėrimas ir balnojimas
Rengimasis joti į karą. Jis žymi išvykimo pradžią.
Slaunas Rygos miestelis
Miestas, prie kurio vyksta kova. Jis žymi mūšio lauką.
„Vaiskas kai vanduo, galvos kai bitės"
Plūstanti kariuomenė ir krintančios galvos. Jie žymi karo siaubą ir gausias žūtis.
Ginklai vietoj artimųjų
Ranyčia kaip motina, šoblelė kaip sesuo. Jie žymi kareivio atsiskyrimą nuo šeimos.

Oi brolalia brolalia (Ko nešarai žirgelio): dainos istorija

„Oi brolalia brolalia“ priklauso karinėms istorinėms dainoms, kuriose pasakojama apie išjojimą į karą ir atsiskyrimą nuo artimųjų. Daina prasideda klausimų virtine (kodėl nešeri žirgelio, nebalnoji balnelio, nejoji į karą), o tokia laiptuota klausimų ir atsakymų sandara su priegiesmiu „Oi oi“ būdinga šio žanro dainoms. Karo lauko vaizdas – Rygos miestas, plūstanti kariuomenė, krintančios galvos – sieja dainą su istorinių mūšių atminimu.

Daina užrašyta ryškia tarme („brolalia“, „sasula“, „vaiskas“, „šoblałė“), o konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl ji pristatoma pagal žanro bruožus. Pabaigos vaizdas, kuriame ginklai – ranyčia (rankinė, šautuvas) ir šoblelė (kardas) – tampa kareivio motule ir sesule, yra stipri šio žanro formulė, perteikianti kario vienatvę ir atsiskyrimą nuo šeimos.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956