Oi aš vakar vakarėlį žodžiai
Oi aš vakar vakarėlį
Pyniau rūtų vainikėlį,
Pyniau rūtų vainikel.
Ir nupyniau, nudabinau,
In galvelas užsidėjau,
In galvelas užsidėj.
Siuntė mani matinėla
Dunojėlin vandenėlia,
Dunojėlin vandenėl.
Kai papūtė šiaurus vėjis,
Ir nupūtė vainikėlį,
Ir nupūtė vainikel.
Ir nupūtė vainikėlį
Anan šonan dunajėlia,
Anan šonan dunajėl.
Anam šoni dunajėlia
Stovi pulkas bernužėlių,
Stovi pulkas bernužėl.
Bernužėlij sakuolėlij,
Ar nematėt vainikėlia,
Ar nematėt vainikėl?
O jei matėt, pasakykit,
O jei radot, atiduokit,
O jei radot, atiduok.
Ką mum duosi, davanosi,
Mergužėla lelijėla,
Mergužėla lelijėl?
Vienam duosiu šilka skarą,
Antram duosiu aukso žiedą,
Antram duosiu aukso žied.
O už trečia patekėsiu,
Vainikėlį paliudėsiu,
Vainikėlį paliudės.
Vainikėlis plaukte plaukia,
Bernužėlis gvoltu šaukia,
Bernužėlis gvoltu šauk.
Vainikėlia in kraštelia,
Bernužėlis in dugnelia,
Bernužėlis in dugnel.
Vainikėlia tik lapelij,
Bernužėlia tik kaulalij,
Bernužėlia tik kaulal.
Oi aš vakar vakarėlį: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip baladišką dainą apie prarastą vainikėlį. Pradžioje vakarėlį nupinamas rūtų vainikėlis ir užsidedamas ant galvelės. Rūtų vainikas dainose yra mergystės ženklas. Motinėlė siunčia merginą prie Dunojėlio vandens, ir šiaurus vėjas nupučia vainikėlį į kitą upės pusę.
Anoje pusėje stovi pulkas bernužėlių, ir mergina prašo jų atiduoti vainikėlį. Berneliai klausia, ką ji duos: vienam ji žada šilko skarą, antram aukso žiedą, o už trečio žada patekėti ir patikėti jam vainikėlį. Šiuos mainus galima interpretuoti kaip piršlybas, susietas su prarasta mergyste.
Pabaigoje vainikėlis plaukte plaukia, o bernužėlis gvoltu šaukia: vainikėlis prie kraštelio, o bernužėlis prie dugnelio; nuo vainikėlio lieka tik lapeliai, o nuo bernužėlio tik kauleliai. Šį tragišką virsmą galima suprasti kaip žūtį, ištikusią siekiant vainikėlio. Tai viena galima prasmė, tačiau prarasto vainikėlio ir nelaimės motyvas dainoje aiškus.
Oi aš vakar vakarėlį: simboliai ir posakiai
- Rūtų vainikėlis
- Nupintas ir užsidėtas vainikas. Jis žymi mergystę.
- Nupūtimas į kitą Dunojaus pusę
- Vėjo nuneštas vainikas per upę. Jis žymi mergystės praradimą ir perėjimą prie vedybų.
- Pulkas bernužėlių
- Anoje upės pusėje stovintys bernai. Jie žymi galimus piršlius.
- Bernužėlis prie dugnelio
- Vainiko siekęs ir nuskendęs bernelis, nuo kurio lieka tik kauleliai. Jis žymi tragišką žūtį.