Paremti Lietuva.love projektą

Oi, ant dvaro, ant dvarelio žodžiai

Oi, ant dvaro, ant dvarelio,
Stovi žirgas pabalnotas. /2x

Prie žirgelio ir bernelis,
Turi rankoj kančiukėlį. /2x

Prie bernelio ir mergelė,
Turi rankoj paduškėlį. /2x

Oi, berneli dobilėli,
Kur tu josi, ten aš eisiu. /2x

Oi, mergele lelijėle,
Mažas mūsų šyvas žirgas. /2x

Mažas mūsų šyvas žirgas ---
Nepaneš mūs dviej raitelių. /2x

Oi, berneli dobilėli,
Į kalnelį rankoj eisim. /2x

Į kalnelį rankoj eisim,
Nuo kalnelio raiti josim. /2x

Nuo kalnelio raiti josim,
Per girelę paukšte lėksim. /2x

Ir prijojom Nemunėlį,
Klok, mergele, patalėlį. /2x

Trijų eilių perynėlį,
O ketvirtų paduškėlį. /2x

Oi, ant dvaro, ant dvarelio: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dviejų įsimylėjėlių bendros kelionės dainą. Pradžioje dvaro kieme stovi pabalnotas žirgas, prie jo bernelis su kančiuku, o prie bernelio mergelė su paduškėliu. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip pasirengimą išvykti drauge.

Mergelė sako, kur bernelis josiąs, ten ji eisianti. Bernelis atsako, kad jų šyvas žirgas mažas ir nepaneš dviejų raitelių, todėl į kalnelį eis pėsti, nuo kalnelio jos raiti, o per girelę lėks paukšte. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip bendrai dalijamus kelionės vargus ir džiaugsmus.

Prijoję Nemunėlį, jie kloja patalėlį: trijų eilių perynėlį ir ketvirtą paduškėlį. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip jaunųjų sąjungą ir bendro gyvenimo pradžią. Tai viena galima prasmė, tačiau bendros kelionės ir meilės motyvas dainoje aiškus.

Oi, ant dvaro, ant dvarelio: simboliai ir posakiai

Pabalnotas žirgas
Kieme stovintis paruoštas žirgas. Jis žymi kelionės pradžią.
Kančiukėlis ir paduškėlis
Bernelio botagas ir mergelės paduška. Jie žymi raitelį ir būsimą bendrą guolį.
„Kur tu josi, ten aš eisiu"
Mergelės pasiryžimas sekti berneliu. Jis žymi atsidavimą ir bendrumą.
Nemunėlis ir patalėlis
Pasiekta upė ir klojamas guolis. Jie žymi jaunųjų sąjungą ir bendro gyvenimo pradžią.

Oi, ant dvaro, ant dvarelio: dainos istorija

„Oi, ant dvaro, ant dvarelio“ priklauso meilės dainoms apie dviejų įsimylėjėlių bendrą kelionę. Daina pradedama dvaro kieme stovinčiu pabalnotu žirgu, prie kurio bernelis su kančiuku, o prie bernelio – mergelė su paduškėliu; šie greta sustatyti vaizdai jau iš pradžių rodo pasiruošimą išvykti drauge. Toliau plėtojamas mergelės pasiryžimo motyvas „kur tu josi, ten aš eisiu“, būdingas meilės ir ištikimybės dainoms.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Kelionės sunkumai dalijami kartu (į kalnelį – pėsti, nuo kalnelio – raiti, per girelę – paukšte), o pabaigos vaizdas prie Nemunėlio klojamas patalėlis, trijų eilių perynėlė ir paduškėlis simboliškai įprasmina jaunųjų sąjungą ir bendro gyvenimo pradžią.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Oi, ant dvaro, ant dvarelio: šaltiniai