O kad aš augau žodžiai
O kad aš augau,
Pas savo tėvelį,
O kad aš augau,
Pas savo tėvelį.
Vygužėlėj vygiuodamas,
Miego nenorėjau. /2×2
O kai aš augau
Kaip žmonių berneliai,
O kai aš augau
Kaip žmonių berneliai,
Po stainelę vaikščiuodamas,
Žirgeliais gėrėjaus. /2×2
Tėvužėli mano,
Širdužėli mano,
Tėvužėli mano,
Širdužėli mano,
Katrą duosi man žirgelį,
Mane išleisdamas? /2×2
Sūnužėli mano,
Dobilėli mano,
Sūnužėli mano,
Dobilėli mano,
Kuo gražiausia, kuo bėriausią ---
Tai tavo žirgelis. /2×2
O kai mes jojom
Per tėvelio lauką,
O kai mes jojom
Per tėvelio lauką,
Mudriai bėga žirgužėlis,
Galvelę lenkdamas. /2×2
O kai prijojom
Mes uošvelės lauką,
O kai prijojom
Mes uošvelės lauką,
Snigo, lijo, rasa krito
Ant mano žirgelio. /2×2
O kai įjojom
Į uošvelės dvarą,
O kai įjojom
Į uošvelės dvarą,
Surūdijo padkavėlės,
Aukso pažvangėlės. /2×2
Sūnužėli mano,
Dobilėlis mano,
Sūnužėli mano,
Dobilėlis mano,
Neduok jodyt žirgužėlio
Jauniems švogerėliams! /2×2
O kad aš augau: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip vedybų kelionės dainą apie sūnų, jojantį pas uošvę. Pradžioje sūnus pasakoja, kaip augo pas tėvelį: dar lopšyje nenorėjo miego, o paaugęs po stainelę vaikščiodamas gėrėjosi žirgeliais. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip jaunystės ir meilės žirgams pradžią.
Sūnus prašo tėvo duoti žirgelį, jį išleidžiant, o tėvas pažada gražiausią, bėriausią. Jojant per tėvelio lauką, žirgelis bėga mudriai, bet prijojus uošvelės lauką, ima snigti, lyti, krinta rasa, o uošvelės dvare surūdija padkavėlės ir aukso pažvangėlės. Šį pasikeitimą galima suprasti kaip sunkumų, laukiančių svetimuose namuose, ženklą.
Pabaigoje tėvas perspėja sūnų neduoti jodyti žirgelio jauniems švogerėliams. Šį patarimą galima interpretuoti kaip raginimą saugoti savo turtą tarp naujų giminaičių. Tai viena galima prasmė, tačiau vedybų kelionės ir atsargumo motyvas dainoje aiškus.
O kad aš augau: simboliai ir posakiai
- Augimas pas tėvą, žavėjimasis žirgais
- Jaunystė tėvo namuose ir meilė žirgams. Ji žymi sūnaus brendimą.
- Tėvo duotas bėras žirgas
- Gražiausias žirgas, duotas išleidžiant. Jis žymi tėvo dovaną ir sūnaus išleistuves.
- Sniegas, rasa, surūdijusios padkavos
- Prijojus uošvelės dvarą prasidedantis oras ir rūdys. Jie žymi sunkumus svetimuose namuose.
- Perspėjimas dėl švogerių
- Tėvo raginimas neduoti žirgo jaunemiems švogeriams. Jis žymi atsargumą tarp naujų giminaičių.
O kad aš augau: dainos istorija
„O kad aš augau“ priklauso vestuvių dainoms, vaizduojančioms jaunikio kelionę pas uošvę. Daina pradedama jaunuolio augimo prisiminimu (vygėje nenorėjo miego, paaugęs po staine vaikščiojo ir gėrėjosi žirgais), paskui pereinama prie tėvo ir sūnaus dialogo dėl išleidžiamo žirgelio ir prie pačios kelionės. Tėvo ir sūnaus kreipiniai („tėvužėli – širdužėli“, „sūnužėli – dobilėli“) bei žirgo dovanojimas yra būdingi vestuvinio repertuaro motyvai, susiję su jaunikio išleistuvėmis.
Kelionės posmuose įvyksta reikšmingas oro ir ženklų pasikeitimas: jojant per tėvelio lauką žirgelis bėga mudriai, o prijojus uošvelės lauką ima snigti, lyti, kristi rasa, uošvelės dvare surūdija pasagėlės ir aukso pažvangėlės. Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; tarp jaunųjų ir svetimos giminės juntama vestuvėms būdinga įtampa.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- A. Juška. Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t., Vilnius 1955
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
O kad aš augau: šaltiniai
O kad aš augau: dažniausiai užduodami klausimai
O kad aš augau: apie ką ši daina?
Tai vestuvių daina apie jaunikio kelionę pas uošvę. Sūnus prašo tėvo žirgo, gauna gražiausią ir bėriausią, ir su juo joja į svetimą giminę.
Ką reiškia sniegas ir rasa, prasidedantys prie uošvelės lauko?
Oro pasikeitimas ir surūdijusios pasagėlės žymi sunkumus bei svetimumą, kurie laukia naujuose namuose, priešingai nei lengvas jojimas per tėvelio lauką.
Kodėl tėvas perspėja neduoti žirgo švogeriams?
Tai raginimas saugoti savo turtą ir orumą tarp naujų giminaičių. Žirgas dainoje yra jaunikio vertės ir laisvės ženklas.
Ką reiškia kreipiniai „dobilėli“ ir „širdužėli“?
Tai švelnūs vestuvinių dainų kreipiniai. Tėvas sūnų vadina dobilėliu, sūnus tėvą – širdužėliu, taip pabrėžiamas artimas, jautrus ryšys prieš išleistuves.