Nebelkokia aš mergelė buvau žodžiai
Nebelkokia aš mergelė buvau,
Nenelkokį bernelį dabojau,
Nenelkokį bernelį dabojau.
Vainikuota aš mergelė buvau,
Čebatuotą bernelį dabojau,
Čebatuotą bernelį dabojau.
Kaip aš ėjau su berneliu šokti,
Tai po manim žemelė drebėjo,
Tai po manim žemelė drebėjo.
Tai po manim žemelė drebėjo,
Ant galvelės rūtelė žydėjo,
Ant galvelės rūtelė žydėjo.
Ant galvelės rūtelė žydėjo,
Ant rankelės žiedelis žėrėjo,
Ant rankelės žiedelis žėrėjo.
Kaip aš ėjau su našlaliu šokti,
Tai po manim žemelė ingriuvo,
Tai po manim žemelė ingriuvo.
Tai po manim žemelė ingriuvo.
Ant galvelės rūtelės nudžiūvo,
Ant galvelės rūtelės nudžiūvo.
Ant galvelės rūtelės nudžiūvo,
Ant rankelės, žiedelis rudijo,
Ant rankelės, žiedelis rudijo.
Nebelkokia aš mergelė buvau: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip dainą, priešpriešinančią šokį su jaunu berneliu ir su našliu. Pradžioje sakoma, kad dainininkė buvo nebelkokia, ypatinga, vainikuota mergelė, dabojanti čebatuotą bernelį. Šiuos bruožus galima interpretuoti kaip jaunystės ir skaistumo ženklus.
Einant šokti su berneliu, po ja drebėjo žemelė, ant galvelės žydėjo rūtelė, ant rankelės žėrėjo žiedelis. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip gyvybės, žydėjimo ir džiaugsmo ženklus.
Priešpriešai, einant šokti su našliu, po ja žemelė įgriuvo, rūtelės nudžiūvo, žiedelis surūdijo. Šį kontrastą galima interpretuoti kaip perspėjimą, kad ištekėjimas už našlio neša nykimą, o ne žydėjimą. Tai viena galima prasmė, tačiau jauno bernelio ir našlio priešpriešos motyvas dainoje aiškus.
Nebelkokia aš mergelė buvau: simboliai ir posakiai
- Vainikuota mergelė
- Vainiką nešiojanti, ypatinga mergina. Ji žymi jaunystę ir skaistumą.
- Drebanti žemelė
- Po šokančia pora drebanti žemė. Ji žymi gyvybę ir džiaugsmą su jaunu berneliu.
- Žydinti rūta ir žėrintis žiedas
- Ant galvos žydinti rūta ir spindintis žiedas su berneliu. Jie žymi žydėjimą ir laimę.
- Įgriuvusi žemė, nudžiūvusi rūta, surūdijęs žiedas
- Šokant su našliu nykstantys ženklai. Jie žymi perspėjimą, kad našlys neša nykimą.