Nebark mani, nemušk mani žodžiai
Nebark mani, nemušk mani,
Aš turiu tėvelį, užtars mani.
Išarsiu laukus, pasėsiu rugius,
Nebrasi kelalio pas tėvulį.
Aš rugelius praskindama,
Rugiagėles raškydama,
Atrasiu kelalį pas tėvulį.
Nebark mani, nemušk mani,
Aš turiu motulį, užtars mani.
Išarsiu laukus, pasėsiu kviečius,
Nebrasi kelalio pas motulį.
Aš kvietelius, praskindama,
Kukuotėlius raškydama,
Atrasiu kelalį pas motulį
Nebark mani, nemušk mani,
Aš turiu brolalį, užtars mani.
Išarsiu laukus, sodinsiu medžius,
Nebrasi kelalio pas brolalį.
Aš medelius apeidama,
Gegužėlas klausydama,
Atrasiu kelalį pas brolalį.
Nebark mani, nemušk mani: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip ištekėjusios moters dainą apie atsparumą ir gimtų namų atramą. Pradžioje ji prašo nebarti ir nemušti, nes turinti tėvelį, kuris ją užtars. Šį kreipinį galima interpretuoti kaip apeliavimą į šeimos apsaugą.
Kiekvienas posmas vaizduoja kliūtis kelyje pas artimuosius: išarti laukai, pasėti rugiai, pasodinti medžiai, kad nerastų kelelio. Tačiau moteris atsako vis randanti kelią: praskindama rugius, raškydama rugiagėles, klausydama gegučių. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip ryžtą įveikti visas kliūtis.
Kartojama sandara su tėveliu, motule ir broleliu rodo, kad gimtieji namai išlieka prieglobstis. Šį atkaklumą galima interpretuoti kaip moters atsparumą sunkioje dalioje, kai šeima yra atrama. Tai viena galima prasmė, tačiau atsparumo ir gimtų namų atramos motyvas dainoje aiškus.
Nebark mani, nemušk mani: simboliai ir posakiai
- „Nebark, nemušk, turiu tėvelį"
- Prašymas nemušti, nes šeima užtars. Jis žymi apeliavimą į artimųjų apsaugą.
- Išarti laukai, pasėti rugiai
- Kliūtys, kuriomis užstojamas kelias pas artimuosius. Jos žymi bandymus atskirti nuo namų.
- „Atrasiu kelelį"
- Kartojamas pasiryžimas rasti kelią pas šeimą. Jis žymi atsparumą ir ryžtą.
- Rugiagėlės ir gegutės
- Kelią lydintys Gamtos ženklai. Jie žymi vedlius atgal pas gimtuosius.
Nebark mani, nemušk mani: dainos istorija
„Nebark mani, nemušk mani“ priklauso šeimos dainoms, kuriose ištekėjusi moteris ieško atramos gimtuosiuose namuose. Pasikartojanti kreipinio formulė „nebark mani, nemušk mani, aš turiu tėvelį (motulį, brolalį), užtars mani“ remiasi būdinga šeimos dainų priešprieša tarp svetimų ir savųjų: vyro namuose patiriamą skriaudą atsveria viltis, kad gimtieji užtars ir priglaus.
Daina sudėliota grandine iš trijų lygiagrečių posmų – tėvelis, motulė, brolelis, – kurioje kartojasi ta pati kliūčių ir jų įveikimo schema: nors laukai išariami, rugiai ir kviečiai pasėjami, medžiai pasodinami, kad nebūtų kelio, moteris vis tiek atranda kelelį pas savuosius. Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; aukštaitiškos tarmės formos (mani, kelalio, brolalis) rodo rytų aukštaičių kraštą, bet tikslesnio priskyrimo daryti negalima.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Nebark mani, nemušk mani: šaltiniai
Nebark mani, nemušk mani: dažniausiai užduodami klausimai
Kas dainoje prašoma „nebarti, nemušti“?
Tai ištekėjusios moters kreipinys: ji prašo nemušti, nes turi tėvelį, motulį ir brolelį, kurie ją užtars. Formulė apeliuoja į gimtosios šeimos apsaugą.
Ką reiškia išariami laukai ir pasėti rugiai?
Tai kliūtys, kuriomis tarsi užstojamas kelias atgal pas savuosius. Jos žymi bandymą atskirti moterį nuo gimtų namų.
Kaip moteris atranda kelią pas šeimą?
Praskindama rugius, raškydama rugiagėles, klausydama gegužėlių. Gamtos ženklai dainoje virsta vedliais, vedančiais atgal pas tėvelį, motulį ir brolelį.
Kodėl posmai kartojasi su tėveliu, motule ir broleliu?
Grandininis kartojimas sustiprina mintį, kad visa gimtoji šeima lieka atrama. Tokia lygiagreti sandara būdinga šeimos dainoms.