Nebark mani, nemušk mani žodžiai

Nebark mani, nemušk mani,
Aš turiu tėvelį, užtars mani.

Išarsiu laukus, pasėsiu rugius,
Nebrasi kelalio pas tėvulį.

Aš rugelius praskindama,
Rugiagėles raškydama,
Atrasiu kelalį pas tėvulį.

Nebark mani, nemušk mani,
Aš turiu motulį, užtars mani.

Išarsiu laukus, pasėsiu kviečius,
Nebrasi kelalio pas motulį.

Aš kvietelius, praskindama,
Kukuotėlius raškydama,
Atrasiu kelalį pas motulį

Nebark mani, nemušk mani,
Aš turiu brolalį, užtars mani.

Išarsiu laukus, sodinsiu medžius,
Nebrasi kelalio pas brolalį.

Aš medelius apeidama,
Gegužėlas klausydama,
Atrasiu kelalį pas brolalį.

Nebark mani, nemušk mani: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip ištekėjusios moters dainą apie atsparumą ir gimtų namų atramą. Pradžioje ji prašo nebarti ir nemušti, nes turinti tėvelį, kuris ją užtars. Šį kreipinį galima interpretuoti kaip apeliavimą į šeimos apsaugą.

Kiekvienas posmas vaizduoja kliūtis kelyje pas artimuosius: išarti laukai, pasėti rugiai, pasodinti medžiai, kad nerastų kelelio. Tačiau moteris atsako vis randanti kelią: praskindama rugius, raškydama rugiagėles, klausydama gegučių. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip ryžtą įveikti visas kliūtis.

Kartojama sandara su tėveliu, motule ir broleliu rodo, kad gimtieji namai išlieka prieglobstis. Šį atkaklumą galima interpretuoti kaip moters atsparumą sunkioje dalioje, kai šeima yra atrama. Tai viena galima prasmė, tačiau atsparumo ir gimtų namų atramos motyvas dainoje aiškus.

Nebark mani, nemušk mani: simboliai ir posakiai

„Nebark, nemušk, turiu tėvelį": Prašymas nemušti, nes šeima užtars. Jis žymi apeliavimą į artimųjų apsaugą.
Išarti laukai, pasėti rugiai: Kliūtys, kuriomis užstojamas kelias pas artimuosius. Jos žymi bandymus atskirti nuo namų.
„Atrasiu kelelį": Kartojamas pasiryžimas rasti kelią pas šeimą. Jis žymi atsparumą ir ryžtą.
Rugiagėlės ir gegutės: Kelią lydintys gamtos ženklai. Jie žymi vedlius atgal pas gimtuosius.