Ne grausmai graudė žodžiai
Ne grausmai graudė,
Žemė drebėjo-
Jauni berneliai
Tai mūšin ajo /2×2
Tris dzienas naktis
Jauniejai mu(šės)
O an kecvirtos
Tai ir nustojo /2×2
Verkit, tėveliai,-
Sūnūs negrįžta.
Verkit, seselės,-
Nėra brolalių. /2×2
Verkit seselės,-
Nėra brola(lių),
Verkit, mergelės,-
Nėra bernelių. /2×2
-Žirgeli šyvas,
Juodas bėreli,
Vai kur padėjai
Mūsų brolalį? /2×2
-Vilniaus miestelyj,
Smilčių kalnelyj,
Tai tįnai guli
Jūsų brolalis. /2×2
Pas jo kapelį
Tai dziemedėlis,
{as dziemedėlį
Tai liemenėlis. /2×2
Pas dziemedėlį
Tai liemenėlis.
Pas liemenėlį
Trys lelijėlės. /2×2
Pas liemenėlį
Trys lelijėlės,
Tai tįnai guli
Jūs brolužėlis. /2×2
Ne grausmai graudė: dainos interpretacija
Šią dzūkišką dainą galima suprasti kaip karo baladę apie žuvusius jaunuolius. Pradžioje sakoma, kad ne griausmas graudė ir žemė drebėjo, o jauni berneliai ėjo mūšin. Šį palyginimą galima interpretuoti kaip karo galios įvaizdį.
Tris dienas ir naktis jaunieji mušėsi, o ketvirtą nustojo. Raginama verkti tėveliams, nes sūnūs negrįžta, seselėms, nes nėra brolelių, mergelėms, nes nėra bernelių. Šį visuotinį gedulą galima suprasti kaip bendruomenės netektį.
Paklaustas žirgas atskleidžia, kur guli brolelis: Vilniaus miestelyje, smilčių kalnelyje, prie kapo žaliuoja diemedėlis, liemenėlis ir trys lelijėlės. Šiuos kapo augalus galima interpretuoti kaip atminimo ir gedulo ženklus. Tai viena galima prasmė, tačiau karo žūties ir gedulo motyvas dainoje aiškus.
Ne grausmai graudė: simboliai ir posakiai
- „Ne grausmai graudė, žemė drebėjo"
- Mūšis, palygintas su griaustiniu ir žemės drebėjimu. Jis žymi karo galią.
- Jauni berneliai mūšin ėjo
- Į kovą išėję jaunuoliai. Jie yra dainos žuvusieji.
- Verkit tėveliai, seselės, mergelės
- Kvietimas gedėti visiems artimiesiems. Jis žymi visuotinę netektį.
- Diemedėlis ir lelijėlės ant kapo
- Prie kapo augantys augalai. Jie žymi atminimą ir gedulą.
Ne grausmai graudė: dainos istorija
„Ne grausmai graudė“ priklauso karinėms istorinėms dainoms – tiksliau, karo baladžių sluoksniui apie mūšyje žuvusius jaunuolius. Pradžios palyginimas, kad ne griaustinis graudė ir ne žemė drebėjo, o jauni berneliai ėjo mūšin, yra tradicinė karinių dainų hiperbolė, prilyginanti kovą Gamtos stichijai; tris dienas ir naktis trukęs mūšis ir ketvirtą nutilęs – įprastas tokių dainų laiko motyvas.
Tikslaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus, o dzūkiškos lytys (dzienas, tįnai, brolalis) rodo pietryčių Lietuvos tarmę. Dainos antroji pusė remiasi pokalbiu su žirgu, kuris atskleidžia, kur guli žuvęs brolelis (Vilniaus miestelyje, smilčių kalnelyje), o ant kapo augantys diemedėlis ir trys lelijėlės yra atminimo bei gedulo ženklai, dažni karinėse istorinėse dainose.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Ne grausmai graudė: šaltiniai
Ne grausmai graudė: dažniausiai užduodami klausimai
Ne grausmai graudė: kokia tai daina?
Tai karinė istorinė daina – karo baladė apie mūšyje žuvusius jaunuolius ir visuotinį artimųjų gedulą.
Ką reiškia pradžia „Ne grausmai graudė, žemė drebėjo“?
Tai karinių dainų hiperbolė: mūšis prilyginamas griaustiniui ir žemės drebėjimui, kad būtų pavaizduota karo galia.
Kodėl klausinėjamas žirgas?
Žirgas, sugrįžęs be raitelio, dainoje atskleidžia, kur guli žuvęs brolelis. Pokalbis su žirgu yra dažnas karo dainų motyvas.
Ką žymi diemedėlis ir lelijėlės ant kapo?
Tai prie kapo augantys augalai – atminimo ir gedulo ženklai. Jie sušvelnina žūties vaizdą ir paverčia jį tyliu paminklu.
Ne grausmai graudė: kodėl daina dzūkiška?
Lytys „dzienas“, „tįnai“ ir „brolalis“ rodo pietryčių Lietuvos tarmę, būdingą dzūkų krašto karinėms istorinėms dainoms.