Meilės žadas žodžiai

Du jauni žmonės siunčia vienas kitam gėlę ir obuolius pavasario vėjais

Ateik, mergyte,
Pavasarėly,
Kai dyvai žydės
Močiutės darže:
Aplink lysates
Žalės rūtatės,
O viduryje
Vis lelijatės.

Aš tada skysiu
Margą kvietkatę
Ir nusiųsdysiu
Savo bernačiui.
Ne pati nešiu,
Nei kitai duosiu,
Šiaurių vėjačiu
Aš nupūsdysiu.

Ateik, bernyti,
Pavasarėly,
Kai dyvai žydės
Tėvo daržely:
Aplink sodatį
Žali čiepačiai,
O viduryje
Vis obelatės.

Aš nusiskysiu
Du obuolaičiu
Ir nusiųsdysiu
Savo mergatei.
Ne patsai nešiu,
Nei kitam duosiu,
Pietų vėjačiu
Aš nupūsdysiu.

Meilės žadas: dainos interpretacija

Pavasaris dainoje yra pažado metas. Daržuose žydi rūtos, lelijos, obelys, o mylimieji kalba per augalus ir vėjus. Tai subtili meilės kalba, kurioje dovana svarbi dėl kelio, kuriuo ji pasiekia kitą.

Šiaurės ir pietų vėjai sukuria kryptis tarp merginos ir bernelio. Jie neša ne tik daiktus, bet ir pasitikėjimą: pažadas turi pereiti atstumą nepaduotas į svetimas rankas.

Meilės žadas: simboliai ir posakiai

Žadas
Meilės pažadas, kuris dainoje išreiškiamas siunčiamomis gėlėmis ir vaisiais.
Rūtatės ir lelijatės
Merginos darželio augalai. Jie siejasi su grožiu, švara ir jaunyste.
Obuolaičiai
Bernelio siunčiami vaisiai. Jie žymi atsaką, vaisingumą ir abipusį ryšį.
Vėjačiai
Pažado nešėjai. Jie leidžia meilės ženklams keliauti ne per žmonių tarpininkus.

Meilės žadas: dainos istorija

„Meilės žadas“ Rėzos rinkinyje pateikiamas kaip pavasarinio pažado daina. Nors moderniuose kataloguose tikslus pavadinimas nėra labai ryškus, Rėzos tekstas aiškiai išlaiko dialoginę struktūrą: mergina ir bernytis vienas kitam žada siųsti ženklus.

Daina ypatinga tuo, kad meilės žadas perduodamas ne tiesiogiai. Mergina siunčia margą kvietką šiaurės vėju, bernytis siunčia obuolius pietų vėju. Taip pažadas tampa gamtos judėjimo dalimi.

Meilės žadas: šaltiniai