Mano tėvužėlio margi dvaružiai žodžiai

Mano tėvužėlio margi dvaružiai,
Mano širdužėlio margi dvaružiai,
O ir prijojo pilnas dvaružėlis jaunų svetužių. /2x

-Sėskite, sveteliai nuo bėrų žirgų,
Riškite žirgelius prie rūtų daržo,
Prie rūtų daržo prie štakietužėlių už kamanužių. /2x

Imkit kepurėlas į baltas rankas,
Duokit tėvužėliui laba vakarą,
-O ar duos, ar leis tėvas dukružėlę savo jauniausią. /2x

Vaikščioj motinėlė po margą dvarą,
Savo dukružėlę labai bardama,
-O ar tu turi šimta lovužėlių žalių rūtužių. /2x

O ar tu turi šimtą lovelių,
Šimtą lovužėlių žalių rūtužių,
Ar išrėdysi brolių kepurėles jaunų svetužių. /2x

Yra sesužėlių kieme augančių,
Baltų lelijėlių kieme augančių,
O tai jos pasės šimtą lovužėlių žalių rūtužių. /2x

O tai jos pasės šimtą lovelių,
Šimtą lovužėlių žalių rūtelių,
Tai jos išrėdys brolių kepurėles, jaunų svetužių. /2x

Mano tėvužėlio margi dvaružiai: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip piršlybų ir vedybų dainą apie atvykstančius svečius. Pradžioje į tėvužėlio margus dvarus prijoja pilnas dvaras jaunų svečių. Šį atvykimą galima interpretuoti kaip piršlių, svotų sambūrį.

Svečiai raginami sėsti nuo bėrų žirgų, rišti žirgelius prie rūtų daržo ir, paėmus kepures į baltas rankas, sveikinti tėvužėlį, klausiant, ar jis duos, ar leis jauniausią dukružėlę. Šį vaizdą galima suprasti kaip vedybų prašymą. Motinėlė vaikšto po dvarą, bardama dukrą ir klausdama, ar ji turi šimtą lovelių žalių rūtų ir ar išrėdys svečių kepures.

Atsakoma, kad kieme augančios sesužėlės, baltos lelijėlės, pasės šimtą lovelių žalių rūtų ir išrėdys brolių kepures. Šiuos vaizdus galima interpretuoti kaip merginos pasirengimą vedyboms, kur rūtos žymi skaistumą ir kraitį, o rūtų puošiamos kepurės yra vestuvių ženklas. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir vedybų pasirengimo motyvas dainoje aiškus.

Mano tėvužėlio margi dvaružiai: simboliai ir posakiai

Pilnas dvaras jaunų svečių
Prijoję jauni svečiai. Jie žymi piršlius ir svotus.
Žirgų rišimas prie rūtų daržo
Žirgų rišimas prie rūtų darželio tvoros. Jis žymi atvykimą į merginos namus.
Šimtas lovelių žalių rūtų
Daugybė rūtų lysvių, apie kurias klausia motina. Jos žymi merginos skaistumą ir kraitį.
Rūtomis išrėdytos kepurės
Rūtomis puošiamos svečių kepurės. Jos yra vestuvių ženklas.

Mano tėvužėlio margi dvaružiai: dainos istorija

„Mano tėvužėlio margi dvaružiai“ priklauso vestuvių dainoms, tiksliau – piršlybų ir svečių (svotų) sutikimo daliai. Į margus dvarus prijoja pilnas dvaras jaunų svečių, jie raginami sėsti nuo žirgų, rišti juos prie rūtų darželio ir, paėmus kepures į baltas rankas, prašyti tėvužėlio jauniausios dukters – tai tradicinis vedybų prašymo vaizdas. Gausūs maloniniai deminutyvai (dvaružiai, svetužiai, rūtužės, lovužėlės) ir refreno kartojimas „/2x“ yra būdingi vestuvinių dainų stiliui.

Tikslaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Dainos branduolys – rūtos: motinos klausimas, ar dukra turi „šimtą lovužėlių žalių rūtužių“ ir ar išrėdys svečių kepures, kalba apie merginos kraitį ir skaistumą, nes rūtomis puoštos kepurės yra vestuvių ženklas, o rūtos lysvė – jaunosios pasirengimo simbolis.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • A. Juška. Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t., Vilnius 1955
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986