Lygion lankelėn stov žalia grūšelė, žodžiai

Lygion lankelėn
Stov žalia grūšelė,
Sejo vėjo gaspador, kalėda.

Po tuoj grūšeli
Stov aukso krėslalis.
Sejo vėjo gaspador, kalėda.

Tami krėslaly
Sėd jaunas bernelis.
Sejo vėjo gaspador, kalėda.

Gromatėlį rašo,
Mergelai siuncia,
Sejo vėjo gaspador, kalėda.

Būsi nebūsi,
Nor paminėsi,
Sejo vėjo gaspador, kalėda.

Lygion lankelėn stov žalia grūšelė,: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „Sėjo vėjo gaspador, kalėda" galima suprasti kaip kalendorinę piršlybų dainą. Pradžioje lygioje lankelėje stovi žalia grūšelė, o po ja aukso krėslelis. Žalią grūšelę ir auksinį krėslą galima interpretuoti kaip iškilų, beveik kosminį pasaulio vidurio vaizdą.

Tame krėsle sėdi jaunas bernelis, kuris rašo gromatėlę ir siunčia ją mergelei. Šį vaizdą galima suprasti kaip piršlybų žinią, perduodamą per laišką.

Laiške sakoma: būsi nebūsi, nor paminėsi. Šiuos žodžius galima interpretuoti kaip kuklų kvietimą priimti bernelio dėmesį ir bent prisiminti jį. Tai viena galima prasmė, tačiau kalendorinis piršlybų motyvas dainoje aiškus.

Lygion lankelėn stov žalia grūšelė,: simboliai ir posakiai

Žalia grūšelė lygioj lankelėj
Lygumoje stovinti žalia kriaušė. Ji žymi iškilų pasaulio vidurio, medžio įvaizdį.
Aukso krėslelis
Po medžiu stovintis auksinis krėslas. Jis žymi garbę ir iškilmingumą.
Jaunas bernelis
Krėsle sėdintis ir laišką rašantis jaunuolis. Jis yra piršlybų veikėjas.
Gromatėlė mergelei
Berneliui rašoma ir siunčiama žinutė. Ji žymi piršlybų kreipimąsi.

Lygion lankelėn stov žalia grūšelė,: dainos istorija

Pasikartojantis priegiesmis „Sejo vėjo gaspador, kalėda“ aiškiai sieja šią dainą su kalendorinėmis apeiginėmis dainomis – kalėdinėmis, advento bei oracijų giesmėmis, kuriose refrenas „kalėda“ buvo dainuojamas einant per kiemus ir linkint šeimininkui derliaus bei laimės. Tokiose dainose dažnai įpinamas ir piršlybų vaizdas: po stebuklingu medžiu sėdintis bernelis rašo gromatėlę mergelei, todėl kalendorinė apeiginė struktūra čia susilieja su jaunimo piršlybų motyvu.

Tikslaus šio teksto užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Žalia grūšelė lygioje lankoje ir po ja stovintis aukso krėslelis primena pasaulio medžio bei mitinio vidurio vaizdinius, kurie kalendorinėse dainose dažni; jų variantų užrašyta įvairiuose Lietuvos kraštuose.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • N. Laurinkienė. Mito atšvaitai Lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius 1990
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986