Lygion lankelėn stov žalia grūšelė, žodžiai
Lygion lankelėn
Stov žalia grūšelė,
Sejo vėjo gaspador, kalėda.
Po tuoj grūšeli
Stov aukso krėslalis.
Sejo vėjo gaspador, kalėda.
Tami krėslaly
Sėd jaunas bernelis.
Sejo vėjo gaspador, kalėda.
Gromatėlį rašo,
Mergelai siuncia,
Sejo vėjo gaspador, kalėda.
Būsi nebūsi,
Nor paminėsi,
Sejo vėjo gaspador, kalėda.
Lygion lankelėn stov žalia grūšelė,: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „Sėjo vėjo gaspador, kalėda" galima suprasti kaip kalendorinę piršlybų dainą. Pradžioje lygioje lankelėje stovi žalia grūšelė, o po ja aukso krėslelis. Žalią grūšelę ir auksinį krėslą galima interpretuoti kaip iškilų, beveik kosminį pasaulio vidurio vaizdą.
Tame krėsle sėdi jaunas bernelis, kuris rašo gromatėlę ir siunčia ją mergelei. Šį vaizdą galima suprasti kaip piršlybų žinią, perduodamą per laišką.
Laiške sakoma: būsi nebūsi, nor paminėsi. Šiuos žodžius galima interpretuoti kaip kuklų kvietimą priimti bernelio dėmesį ir bent prisiminti jį. Tai viena galima prasmė, tačiau kalendorinis piršlybų motyvas dainoje aiškus.
Lygion lankelėn stov žalia grūšelė,: simboliai ir posakiai
- Žalia grūšelė lygioj lankelėj
- Lygumoje stovinti žalia kriaušė. Ji žymi iškilų pasaulio vidurio, medžio įvaizdį.
- Aukso krėslelis
- Po medžiu stovintis auksinis krėslas. Jis žymi garbę ir iškilmingumą.
- Jaunas bernelis
- Krėsle sėdintis ir laišką rašantis jaunuolis. Jis yra piršlybų veikėjas.
- Gromatėlė mergelei
- Berneliui rašoma ir siunčiama žinutė. Ji žymi piršlybų kreipimąsi.