Lietuvos broliai į karą jojo žodžiai

Lietuvos broliai į karą jojo,
Į karą jojo, žirgus balnojo.

Jok jok broleli, jok balundeli,
Ar be pavysi savo pulkelį?

Vyti pavysiu, ginti paginsiu,
Dievas tik žino, ar besugrįšiu.

Jei nesugrįšiu, laišką rašysiu,
Savo žirgelį aš parsiundysiu.

Išein seselės ant aukšto kalno,
Ant aukšto kalno brolelio laukti.

Parbėg žirgelis, parneš balnelį ---
Kame paliko mūsų brolelis?

Kare paliko, nuo kulkos krito,
Devynios kulkos per viršų lėkė.

Devynios kulkos per viršų lėkė.
O dešimtoji --- galvelę kirto.

Nukirt galvelę kaip kopūstelį,
Vertė brolelį kaip ažuolėlį.

Kur kūns gulėjo --- rožės žydėjo,
O kur kojelės --- ten lelijėlės.

Kur kraujs varvėjo --- upės tekėjo.
Kur galva krito --- ten rūtos dygo.

Lietuvos broliai į karą jojo: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip karo baladę apie žuvusį brolį. Pradžioje Lietuvos broliai joja į karą ir balnoja žirgus. Klausiama, ar brolelis pavys savo pulkelį, o jis atsako pavysiąs, bet Dievas težino, ar besugrįš. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip išėjimo ir mirties nuojautos pradžią.

Brolis žada, jei nesugrįš, parašyti laišką ir parsiųsti žirgelį. Seselės išeina ant aukšto kalno laukti, bet parbėga žirgelis be raitelio, parneša tuščią balnelį. Šį vaizdą galima suprasti kaip mirties žinią: brolis krito kare nuo kulkos, kai devynios kulkos perlėkė, o dešimtoji kirto galvelę.

Pabaigoje brolio kūnas virsta Gamta: kur kūnas gulėjo, žydėjo rožės, kur kojelės, lelijos, kur kraujas varvėjo, tekėjo upės, kur galva krito, dygo rūtos. Šį virsmą galima interpretuoti kaip poetišką mirties švelninimą. Tai viena galima prasmė, tačiau karo žūties motyvas dainoje aiškus.

Antra interpretacijos versija. Pabaigos virsmą galima skaityti ne tik kaip mirties švelninimą, bet ir kaip senesnį, mitinį augimo iš mirties vaizdą: iš kritusio kūno išaugantys augalai – rožės, lelijos ir ypač rūtos – bei pratekančios upės primena etiologines sakmes, aiškinančias, iš kur atsirado šventieji augalai ar vandenys. Tokia mirties ir naujos gyvybės sąsaja jungia karo baladę su archajiška nuostata, kad kritusiojo gyvybė nepradingsta, o pereina į Gamtą. Tai lieka prielaida, tačiau ji paaiškina, kodėl daina taip kruopščiai vardija, kur kas išauga.

Lietuvos broliai į karą jojo: simboliai ir posakiai

Broliai į karą joja
Į karą jojantys ir žirgus balnojantys broliai. Jie žymi išėjimą ir grėsmę.
Parbėgęs žirgas be raitelio
Tuščią balną parnešantis žirgas. Jis yra brolio žūties ženklas.
Devynios kulkos ir dešimtoji
Pro šalį perlėkusios devynios kulkos ir galvą kirtusi dešimtoji. Jos žymi lemtingą mirtį.
Kūnas virsta Gamta
Kur gulėjo kūnas, žydi rožės, lelijos, rūtos, teka upės. Jis žymi poetišką mirties virsmą Gamta.

Lietuvos broliai į karą jojo: dainos istorija

„Lietuvos broliai į karą jojo“ priklauso karinėms istorinėms dainoms, artimoms baladei: čia pasakojama apie į karą išjojusį ir žuvusį brolį, o žinią namiškiams atneša be raitelio parbėgęs žirgas su tuščiu balneliu. Žirgo balnojimas, atsisveikinimas, devynių pralėkusių ir dešimtosios lemtingos kulkos motyvas bei seserų laukimas ant aukšto kalno yra tipiški šio žanro vaizdai.

Tikslios užrašymo vietos ir laiko šiame puslapyje nenurodyta, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Pabaigos virsmas, kai iš kritusio kūno auga rožės, lelijos ir rūtos, o iš kraujo teka upės, yra stiprus poetinis mirties įprasminimas, jungiantis šią dainą su senąja Gamtos ir mirties sąsajų tradicija.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • D. Krištopaitė. Lietuvių karinės-istorinės dainos, Vilnius 1956
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986