Lietuvos broliai į karą jojo žodžiai
Lietuvos broliai į karą jojo,
Į karą jojo, žirgus balnojo.
Jok jok broleli, jok balundeli,
Ar be pavysi savo pulkelį?
Vyti pavysiu, ginti paginsiu,
Dievas tik žino, ar besugrįšiu.
Jei nesugrįšiu, laišką rašysiu,
Savo žirgelį aš parsiundysiu.
Išein seselės ant aukšto kalno,
Ant aukšto kalno brolelio laukti.
Parbėg žirgelis, parneš balnelį ---
Kame paliko mūsų brolelis?
Kare paliko, nuo kulkos krito,
Devynios kulkos per viršų lėkė.
Devynios kulkos per viršų lėkė.
O dešimtoji --- galvelę kirto.
Nukirt galvelę kaip kopūstelį,
Vertė brolelį kaip ažuolėlį.
Kur kūns gulėjo --- rožės žydėjo,
O kur kojelės --- ten lelijėlės.
Kur kraujs varvėjo --- upės tekėjo.
Kur galva krito --- ten rūtos dygo.
Lietuvos broliai į karą jojo: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip karo baladę apie žuvusį brolį. Pradžioje Lietuvos broliai joja į karą ir balnoja žirgus. Klausiama, ar brolelis pavys savo pulkelį, o jis atsako pavysiąs, bet Dievas težino, ar besugrįš. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip išėjimo ir mirties nuojautos pradžią.
Brolis žada, jei nesugrįš, parašyti laišką ir parsiųsti žirgelį. Seselės išeina ant aukšto kalno laukti, bet parbėga žirgelis be raitelio, parneša tuščią balnelį. Šį vaizdą galima suprasti kaip mirties žinią: brolis krito kare nuo kulkos, kai devynios kulkos perlėkė, o dešimtoji kirto galvelę.
Pabaigoje brolio kūnas virsta gamta: kur kūnas gulėjo, žydėjo rožės, kur kojelės, lelijos, kur kraujas varvėjo, tekėjo upės, kur galva krito, dygo rūtos. Šį virsmą galima interpretuoti kaip poetišką mirties švelninimą. Tai viena galima prasmė, tačiau karo žūties motyvas dainoje aiškus.
Lietuvos broliai į karą jojo: simboliai ir posakiai
- Broliai į karą joja
- Į karą jojantys ir žirgus balnojantys broliai. Jie žymi išėjimą ir grėsmę.
- Parbėgęs žirgas be raitelio
- Tuščią balną parnešantis žirgas. Jis yra brolio žūties ženklas.
- Devynios kulkos ir dešimtoji
- Pro šalį perlėkusios devynios kulkos ir galvą kirtusi dešimtoji. Jos žymi lemtingą mirtį.
- Kūnas virsta gamta
- Kur gulėjo kūnas, žydi rožės, lelijos, rūtos, teka upės. Jis žymi poetišką mirties virsmą gamta.