Kad aš dukrelių daug turėčia žodžiai
Kad aš dukrelių daug turėčia,
O ma žentelių užderėtų.
Mane ženteliai tai mylėtų,
Per dvarelį einant palydėtų.
Eikie, uošvele, kad nepultum
Ir mane jauną, kad mylėtum.
Kad aš sūnelių daug turėčia,
O ma martelių užderėtų
Mane martelės tai mylėtų
Per dvarelį einant pastūmėtų
Pulk, anytėle, kad nekeltum
Ir mane jauną kad nebartum.
Kad aš dukrelių daug turėčia antros versijos žodžiai
Kad aš dukrelių daug turėčia,
Tai man žentelių užderėtų.
Mane ženteliai tai mylėtų ---
Per dvarelį einant palydėtų.
Eik, anytėla, kad nepultum
Ir mani jaunų, kad mylėtum.
Kad aš sūnelių daug turėčia,
Tai man martelių užderėtų.
Mane martelės tai mylėtų
Per dvarelį einant pastūmėtų *
Pulk, anytėla, kad nekeltum
Ir mani jauną, kad nebartum.
Kitoje versijoje antras stulpelis baigiasi, kaip ir pirmas.
Kad aš dukrelių daug turėčia: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie nelygius giminystės ryšius su žentais ir marčiomis. Pradžioje svajojama turėti daug dukrelių, kad užderėtų žentelių. Žentai įsivaizduojami mylintys uošvę ir palydintys ją per dvarelį. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip šiltą žento ir uošvės santykį.
Priešpriešai svajojama turėti daug sūnelių, kad užderėtų martelių. Bet martelės įsivaizduojamos ne palydinčios, o pastumiančios anytą per dvarelį. Šį kontrastą galima suprasti kaip įtemptą marčios ir anytos santykį, dažną liaudies dainose.
Kreipiniai „eik, uošvele, kad nepultum" ir „pulk, anytėle, kad nekeltum" sustiprina priešpriešą tarp meilės ir nemeilės. Šią dainą galima suprasti kaip svarstymą apie skirtingą žentų ir marčių elgesį su vyresniąja. Tai viena galima prasmė, tačiau giminystės įtampų motyvas dainoje aiškus.
Kad aš dukrelių daug turėčia: simboliai ir posakiai
- Žentai
- Įsivaizduojami dukterų vyrai, mylintys uošvę. Jie žymi šiltą giminystės ryšį.
- Martelės
- Sūnų žmonos, pavaizduotos pastumiančios anytą. Jos žymi įtemptą santykį su vyresniąja.
- Uošvė ir anyta
- Dvi anytos rūšys: žento uošvė ir marčios anyta. Jos priešpriešina skirtingą giminystės dalią.
- Palydėti ir pastumėti
- Priešingi veiksmai per dvarelį einant. Jie žymi meilės ir nemeilės kontrastą.
Kad aš dukrelių daug turėčia: dainos istorija
„Kad aš dukrelių daug turėčia“ priklauso šeimos dainoms, kuriose svarstomi vedybiniai giminystės ryšiai – žento ir uošvės, marčios ir anytos santykiai. Daina pastatyta ant griežtos priešpriešos: įsivaizduojamas mylintis žentas, palydintis uošvę per dvarelį, ir nemylinti marti, pastumianti anytą. Toks dvinaris, paraleliais posmais grįstas vardijimas būdingas šeimos dalios dainoms.
Tiksli užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Marčios ir anytos įtampa – vienas dažniausių Lietuvių šeimos dainų motyvų, čia perteiktas trumpu, ironišku gretinimu su žento ir uošvės santykiu.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Kad aš dukrelių daug turėčia: šaltiniai
Kad aš dukrelių daug turėčia: dažniausiai užduodami klausimai
Kad aš dukrelių daug turėčia: kokia tai daina?
Tai šeimos daina apie nelygius giminystės ryšius: ji priešpriešina mylintį žentą su uošve ir įtemptą marčios bei anytos santykį.
Kodėl gretinami žentai ir martelės?
Daina pastatyta ant priešpriešos. Žentai įsivaizduojami palydintys uošvę, o martelės – pastumiančios anytą; taip parodoma skirtinga giminystės dalia.
Ką reiškia „palydėti“ ir „pastumėti“ per dvarelį?
Tai priešingi veiksmai, žymintys meilės ir nemeilės kontrastą tarp žentų ir marčių elgesio su vyresniąja.
Kas yra uošvė ir anyta?
Tai dvi vyresniosios moters padėtys: žento uošvė ir marčios anyta. Daina priešpriešina jų patiriamą skirtingą santykį.