Jau aušta aušružė žodžiai
Jau aušta aušružė žadin mamužė
Kelkis, jauna mergyte. /2x
Dar netsikėlus klausiau mamužės,
Kur dėjai vainikytį? /2x
O aš įdaviau tavo vainiką
Kieme jaunam bernyčiui. /2x
Ei, bernyt, bernyt, bernyti mano,
Kur dėjai vainikyti? /2x
O aš įmečiau į vandenėlį
Į srauningą upužę. /2x
Vainikytis plaukia gulbikės šaukia
Tai man gražu klausyti. /2x
Įsižiūrėki, mergyte mano,
Kaip dreba bėrs žirgytis. /2x
Taip tu drebėsi mergyte mano,
Kai mano valioj būsi. /2x
In penkis metus tave nebausiu
Pakolei atsidžiaugsiu. /2x
Ne taip kalbėjai, šelmi bernyti,
Kol mani perkalbėjai. /2x
Neketinai bausti, ketinai pajausti,
Ant rankužių nešioti. /2x
Jau aušta aušružė: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie atiduotą vainiką ir mergelės nuogąstavimą dėl santuokos. Pradžioje aušta aušružė, mamužė žadina jauną mergytę. Dar neatsikėlusi, mergytė klausia mamos, kur padėjusi vainiką. Vainikas dainose yra mergystės ženklas, todėl klausimas iškart svarbus.
Paaiškėja, kad vainikas atiduotas jaunam berniukui kieme, o šis įmetė jį į srauningą upelę. Vainikytis plaukia, gulbikės šaukia. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip negrįžtamą mergystės praradimą, kai vainikas nuplukdomas vandeniu.
Bernelis atkreipia dėmesį, kaip dreba bėras žirgytis, ir sako, kad taip drebės ir mergytė, kai bus jo valioje. Mergytė priekaištauja, kad ne taip jis kalbėjo, kol perkalbėjo: žadėjo ne bausti, o ant rankų nešioti. Šį priekaištą galima suprasti kaip atotrūkį tarp piršlybų pažadų ir bauginančios santuokos tikrovės. Tai viena galima prasmė, tačiau mergystės praradimo ir santuokos baimės motyvas dainoje aiškus.
Jau aušta aušružė: simboliai ir posakiai
- Vainikytis
- Mergystės ženklas, atiduotas berniukui. Jo likimas lemia dainos eigą.
- Įmetimas į upę
- Vainiko įmetimas į srauningą upę. Jis žymi negrįžtamą mergystės praradimą.
- Drebantis žirgas
- Bėras žirgas, kurio drebėjimas prilyginamas būsimai mergytės baimei. Jis yra santuokos nuogąsties ženklas.
- Pažadai ir grasinimai
- Bernelio žodžiai nešioti ant rankų ir vėliau laikyti savo valioje. Jie atskleidžia atotrūkį tarp piršlybų ir santuokos.
Jau aušta aušružė: dainos istorija
„Jau aušta aušružė“ priklauso meilės ir vestuvių dainoms, kuriose pagrindinis ženklas – mergystės simbolis vainikas. Daina remiasi vainiko motyvu: mamos pažadinta mergytė ieško vainikėlio, šis pasirodo atiduotas jaunam berneliui, o bernelis jį įmeta į srauningą upelę. Dažnas vandeniu nuplukdomo vainiko vaizdinys Lietuvių dainose žymi negrįžtamą mergystės praradimą, todėl daina natūraliai pereina prie santuokos baimės.
Tikslus užrašymo laikas ir vieta šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanrą. Pabaigos priekaištas – bernelis žadėjo ant rankų nešioti, o dabar grasina laikyti „savo valioj“ – atskleidžia atotrūkį tarp piršlybų pažadų ir santuokos tikrovės, dažną meilės bei vestuvių dainų temą.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- A. Juška. Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t., Vilnius 1955
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Jau aušta aušružė: šaltiniai
Jau aušta aušružė: dažniausiai užduodami klausimai
Jau aušta aušružė: kokia tai daina?
Tai meilės ir vestuvių daina apie atiduotą vainiką ir mergelės nuogąstavimą dėl santuokos.
Ką reiškia vainikas?
Vainikas (vainikytis) Lietuvių dainose yra mergystės ženklas. Jo atidavimas ir nuplukdymas upe žymi negrįžtamą mergystės praradimą.
Kodėl bernelis įmeta vainiką į upę?
Vandeniu nuplukdomas vainikas yra dažnas dainų vaizdinys, reiškiantis, kad mergystės nebesusigrąžinsi. Tai paženklina perėjimą į santuoką.
Dėl ko mergytė priekaištauja berneliui?
Ji primena, kad piršlaudamas jis žadėjo ant rankų nešioti, o dabar grasina laikyti „savo valioj“. Tai atotrūkis tarp pažadų ir santuokos tikrovės.