Ėjo senis lauko arti žodžiai
Ėjo senis lauko arti,
Pasiėmęs pypkę karčią.
Oi lylia, oi lylia, oi lylia,
Dainuok linksmai.
Ėjo senis tuo keleliu,
Dėjo pypkę ant kelmelio.
Ėjo boba tuo keleliu,
Rado pypkę ant kelmelio.
Ei tu, boba, nekvailioki,
Mano pypkę atiduoki.
Mano pypkė kukavinė,
O cibukas misinginis.
Suraizgyta, sumazgyta,
Kur aš gausiu tokią kitą?
Ėjo senis lauko arti: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „Oi lylia, dainuok linksmai" galima suprasti kaip humoristišką buitinę dainą apie senį ir jo brangią pypkę. Pradžioje senis eina lauko arti, pasiėmęs karčią pypkę, o paskui padeda ją ant kelmelio. Kasdienis vaizdas iškart kuria lengvą, juokingą nuotaiką.
Tuo keliu einanti boba randa pypkę ant kelmelio. Senis jos prašo nekvailioti ir atiduoti pypkę. Šį susidūrimą galima interpretuoti kaip komišką kaimo scenelę, kur dėl menko daikto kyla ginčas.
Senis aukština savo pypkę: ji kukavinė, su misinginiu cibuku, suraizgyta, sumazgyta, ir tokios kitos jis niekur negaus. Šį perdėtą prisirišimą galima suprasti kaip juoką iš žmogaus, kuriam menkas daiktas tampa be galo brangus. Tai viena galima prasmė, tačiau humoristinis dainos pobūdis akivaizdus.
Ėjo senis lauko arti: simboliai ir posakiai
- Senis ir pypkė
- Senis, lauką ariantis su karčia pypke. Jo perdėtas prisirišimas prie pypkės yra dainos juoko šaltinis.
- Boba
- Pro šalį einanti moteris, radusi pypkę. Ji tampa komiško ginčo dalyve.
- Kukavinė pypkė
- Ypatinga, misinginiu cibuku puošta pypkė. Ji žymi menką daiktą, kuris seniui tampa nepamainomas.