Ėjau per lauką žali rugučiai žodžiai
Ėjau per lauką --- žali rugučiai,
Ėjau per antrą --- žalia giružė,-
Čiulba girios paukšteliai
Ramin mano širdelę. /2×2
Čiulbat, nečiulbat, girios paukšteliai,
Nenuraminsit mano širdelės,-
Aš neturiu tėvelio,
Aš neturiu širdelės. /2×2
Oi toli toli, mano tėvelis,
Oi toli toli, mano senasis,-
Ant aukštojo kalnelio
Po sierąja žemele. /2×2
Devynias naktis miego nemigau,
Devynias liktis lyg sužibinau,-
Tėvelio belaukdamas,
Širdelės belaukdamas. /2×2
(po to dainuojama apie motulę, brolelį, sesulę)
Ėjau per lauką žali rugučiai: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip našlaičio raudą apie mirusį tėvą. Pradžioje einama per žalių rugučių lauką ir per žalią girią, kur čiulba paukšteliai, tarsi ramindami pasakotojo širdelę. Tačiau ši ramybė tik tariama.
Pasakotojas atsako, kad ar čiulbės, ar ne, girios paukšteliai jo širdelės nenuramins, nes jis neturi nei tėvelio, nei širdelės. Toliau atskleidžiama, kad tėvelis yra toli, ant aukšto kalnelio po siera žemele, tai yra palaidotas. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip tiesioginį tėvo mirties nusakymą.
Pasakotojas pasakoja devynias naktis nemigęs, devynias žvakes sužibinęs, belaukdamas tėvelio ir širdelės. Šį budėjimą galima suprasti kaip gilaus gedulo ir nepaguodžiamo ilgesio ženklą. Toliau giedama apie motulę, brolelį ir sesulę, todėl rauda apima visus artimuosius. Tai viena galima prasmė, tačiau našlaitystės ir gedulo motyvas dainoje aiškus.
Ėjau per lauką žali rugučiai: simboliai ir posakiai
- Žali rugučiai ir giružė
- Laukai ir giria, per kuriuos einama. Jie sudaro kelionės ir vienatvės foną.
- Girios paukšteliai
- Čiulbantys paukščiai, tarsi raminantys širdį. Jų paguoda lieka bevaisė.
- Tėvelis po siera žemele
- Ant kalnelio palaidotas tėvas. Jis tiesiogiai įvardija mirtį ir netektį.
- Devynios naktys ir žvakės
- Nemiegotos naktys ir sužibintos žvakės. Jos žymi gilų gedulą ir budėjimą laukiant mirusiojo.