Eisma sesia rugių pjautie žodžiai
Eisma sesia rugių pjautie ulioja lelyja
Ir ateina debesėlis ulioja lelyja
Debesėlis skaudus lietus
Kur mes sesia pasidėsma
Eisma sesia po liepėla
Man liepėla ne sesėla
Viršūnėla ne galvėla
Man šakėlas ne runkėlas
Man šaknėlas ne kojėlas
Man lapėliai ne žadėliai
Eisma sesia rugių pjautie: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „ulioja lelyja" galima suprasti kaip našlaičių seserų dainą apie medį, kuris neatstoja sesers. Pradžioje seserys eina rugių pjauti, bet ateina debesėlis ir skaudus lietus. Užklupus liūčiai, jos svarsto, kur pasidėti, ir nutaria slėptis po liepa.
Tačiau toliau sakoma, kad liepa joms ne sesėla, viršūnėlė ne galvėlė, šakelės ne rankelės, šaknelės ne kojelės, o lapeliai ne žodeliai. Šią neigimų grandinę galima interpretuoti kaip suvokimą, jog medis, nors ir priebėga nuo lietaus, neturi to, ką turi gyvas žmogus.
Visa daina paremta priešprieša tarp medžio ir mirusios sesers. Šį vaizdą galima suprasti kaip našlaitystės temos išraišką, kur Gamta negali užpildyti netekties. Tai viena galima prasmė, tačiau netekties ir ilgesio motyvas dainoje aiškus.
Eisma sesia rugių pjautie: simboliai ir posakiai
- Rugių pjovimas
- Seserų darbas lauke, kurį nutraukia lietus. Jis pradeda dainą ir kuria kasdienio triūso foną.
- Skaudus lietus
- Užklumpantis debesėlis ir smarkus lietus. Jis verčia ieškoti prieglobsčio ir įveda liūdesio gaidą.
- Liepa ne sesėla
- Medis, po kuriuo slepiamasi, prilyginamas seseriai, bet ja netampa. Jis žymi nepakeičiamą netektį.
- Viršūnėlė, šakelės, lapeliai
- Medžio dalys, kurios nėra galva, rankos ir žodžiai. Jos pabrėžia, kad medis neatstoja gyvo žmogaus.
Eisma sesia rugių pjautie: dainos istorija
„Eisma sesia rugių pjautie“ priklauso šeimos dainoms, kuriose skleidžiasi našlaitystės tema, o priegiesmis „ulioja lelyja“ jungia ją su darbo (rugiapjūtės) dainomis. Daina prasideda darbo vaizdu – seserys eina rugių pjauti, bet užklupęs debesėlis ir skaudus lietus verčia ieškoti prieglobsčio po liepa, ir čia tekstas pereina į neigimų grandinę.
Liepa seseriai ne sesėla, viršūnėlė ne galvėlė, šakelės ne rankelės, šaknelės ne kojelės, lapeliai ne žodeliai – ši priešprieša tarp medžio ir mirusios sesers sudaro dainos branduolį ir parodo, kad Gamta neužpildo netekties. Tiksli šios versijos užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; medžio ir prarasto artimojo gretinimas yra plačiai paplitusi Lietuvių dainų figūra.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Eisma sesia rugių pjautie: šaltiniai
Eisma sesia rugių pjautie: dažniausiai užduodami klausimai
Eisma sesia rugių pjautie: kokia tai daina?
Tai šeimos (našlaitystės) daina apie liepą, neatstojančią mirusios sesers, su darbo priegiesmiu „ulioja lelyja“.
Ką reiškia priegiesmis „ulioja lelyja“?
Tai dainavimą lydintis priegiesmis, būdingas darbo (rugiapjūtės) dainoms. Jis palaiko ritmą ir sieja kūrinį su lauko darbu.
Kodėl liepa „ne sesėla“?
Pasislėpusi nuo lietaus po liepa, sesuo suvokia, kad medis nėra jos sesuo: jo viršūnėlė ne galvėlė, šakelės ne rankelės, šaknelės ne kojelės, lapeliai ne žodeliai. Taip pabrėžiama nepakeičiama netektis.
Kaip darbas susijęs su dainos liūdesiu?
Daina prasideda rugių pjovimu, bet lietus nutraukia darbą ir įveda netekties temą – po kasdienio triūso priedanga atsiveria gilus sesers ilgesys.