Eisma sesia rugių pjautie žodžiai

Šią dainą su priegiesmiu „ulioja lelyja" galima suprasti kaip našlaičių seserų dainą apie medį, kuris neatstoja sesers. Pradžioje seserys eina rugių pjauti, bet ateina debesėlis ir skaudus lietus. Užklupus liūčiai, jos svarsto, kur pasidėti, ir nutaria slėptis po liepa.

Tačiau toliau sakoma, kad liepa joms ne sesėla, viršūnėlė ne galvėlė, šakelės ne rankelės, šaknelės ne kojelės, o lapeliai ne žodeliai. Šią neigimų grandinę galima interpretuoti kaip suvokimą, jog medis, nors ir priebėga nuo lietaus, neturi to, ką turi gyvas žmogus.

Visa daina paremta priešprieša tarp medžio ir mirusios sesers. Šį vaizdą galima suprasti kaip našlaitystės temos išraišką, kur gamta negali užpildyti netekties. Tai viena galima prasmė, tačiau netekties ir ilgesio motyvas dainoje aiškus.