Eisma mudu abudu žodžiai
Eisma mudu abudu,
Eisma musu abudu,
Į žalią giružę abudu,
Į žalią giružę abudu.
Kirsva musu abudu,
Kirsva musu abudu,
Žaliąją liepužę abudu,
Žaliąją liepužę abudu.
Pajusma mudu abudu,
Pajusma mudu abudu,
Plonąsias lentužes abudu,
Plonąsias lentužes abudu.
Dirbsma mudu abudu,
Dirbsma mudu abudu,
Naująją lovužę abudu,
Naująją lovužę abudu.
Klosma mudu abudu,
Klosma mudu abudu,
Baltąją paklodę abudu,
Baltąją paklodę abudu.
Pinsma mudu abudu,
Pinsma mudu abudu,
Žaliąją vygužę abudu,
Žaliąją vygužę abudu.
Guldysma mudu abudu,
Guldysma mudu abudu,
Mažąjį vaikelį abudu,
Mažąjį vaikelį abudu.
Vyguosma mudu abudu,
Vyguosma mudu abudu,
Mažąjį vaikelį abudu,
Mažąjį vaikelį abudu
Eisma mudu abudu antros versijos žodžiai
Eisva musu abudu, (2 k.)
Į žalią giružę abudu. (2 k.)
Kirsva mudu abudu,
Žaliąsias liepužes abudu.
Pjausva mudu abudu,
Naująsias lentužes abudu.
Darysva mudu abudu,
Naująją lovužę abudu.
Klosva mudu abudu,
Naująją paklodę abudu.
Gulsva mudu abudu,
Į naują lovužę abudu.
Darysva mudu abudu,
Žaliąją vygužę abudu.
Guldysva mudu abudu,
Mažąjį vaikelį abudu.
Vygiuosva mudu abudu
Mažajį vaikelį abudu.
Eisma mudu abudu: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „abudu" galima suprasti kaip dviejų žmonių dainą apie bendrą gyvenimo kūrimą. Per visą dainą kartojamas „mudu abudu" pabrėžia, kad viskas daroma dviese, kartu. Pradžioje abu eina į žalią girią ir kerta žaliąją liepužę.
Toliau abu pjauna plonas lenteles, dirba naują lovužę, kloja baltą paklodę, pina žalią vygužę, lopšį. Šią darbų grandinę galima interpretuoti kaip namų ir šeimos lizdo kūrimą nuo medžio iki guolio. Kiekvienas žingsnis daromas drauge, o tai pabrėžia poros darną.
Pabaigoje abu guldo ir vygiuoja mažąjį vaikelį. Šį vaizdą galima suprasti kaip šeimos pilnatvę, kai bendras darbas atveda iki vaiko priežiūros. Visa daina, paremta kartote „abudu", aukština dviejų žmonių bendrystę. Tai viena galima prasmė, tačiau bendro gyvenimo ir šeimos kūrimo motyvas dainoje aiškus.
Eisma mudu abudu: simboliai ir posakiai
- „Mudu abudu"
- Per visą dainą kartojamas dviese darymo motyvas. Jis pabrėžia poros bendrystę ir darną.
- Žalioji liepužė
- Giroje kertama liepa, iš kurios pjaunamos lentos. Ji yra namų kūrimo pradžia.
- Lovužė ir paklodė
- Iš lentų daroma lova ir klojama paklodė. Jos žymi bendro guolio ir namų kūrimą.
- Vygužė ir vaikelis
- Pinama lopšys ir guldomas mažas vaikelis. Jie žymi šeimos pilnatvę ir naujos gyvybės priežiūrą.
Eisma mudu abudu: dainos istorija
„Eisma mudu abudu“ priklauso šeimos dainoms apie bendrą gyvenimo ir namų lizdo kūrimą. Visa daina paremta nuolat kartojamu „mudu abudu“ ir nuoseklia darbų grandine: abu eina į girią, kerta liepą, pjauna lenteles, dirba lovą, kloja paklodę, pina vygę (lopšį) ir galiausiai guldo bei vygiuoja mažąjį vaikelį. Tokia kumuliatyvinė, žingsnis po žingsnio auganti sandara būdinga dviese atliekamoms, poros darną pabrėžiančioms dainoms.
Pastovus dviskaitos „mudu abudu“ kartojimas paverčia dainą bendrystės gyriumi, kur kiekvienas darbas daromas kartu, o seka nuo medžio iki vaikelio žymi šeimos pilnatvę. Tiksli šios versijos užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus; esama ir kitų jos variantų (žr. pridėtą antrą versiją).
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Eisma mudu abudu: šaltiniai
Eisma mudu abudu: dažniausiai užduodami klausimai
Eisma mudu abudu: kokia tai daina?
Tai šeimos daina apie dviejų žmonių bendrą gyvenimo ir namų kūrimą, paremta nuolat kartojamu priegiesmiu „mudu abudu“.
Ką reiškia nuolat kartojamas „mudu abudu“?
Tai dviese darymo motyvas. Jis pabrėžia, kad viskas – nuo medžio kirtimo iki vaikelio supimo – daroma kartu, ir aukština poros bendrystę bei darną.
Ką žymi darbų grandinė nuo liepos iki vygužės?
Liepos kirtimas, lentų pjovimas, lovos dirbimas, paklodės klojimas ir lopšio (vygės) pynimas žymi namų ir šeimos lizdo kūrimą nuo medžio iki guolio.
Eisma mudu abudu: ar yra šios dainos variantų?
Taip. Puslapyje pridėta antra versija su dviskaitos veiksmažodžiais (eisva, kirsva, pjausva) ir kiek kitokia žodyno bei darbų tvarka, bet ta pati šeimos kūrimo seka.