Eisiu į kalną žodžiai
Eisiu į kalną
Rugelių pakirsti,
O mana mergelė
Eis po manim rišti.
Eisiu į kalną,
Dalgį skumbindamas,
O mano mergelė
Eis paskui verkdama.
O, kaip aš pjoviau,
Plačiom pradalgelėm,
Verk mona mergela,
Graudžiom ašarelėm.
Taip aš neverkiau
Pas motušį augdama,
Kaip aš dabar verkiu
Rugelius rišdama.
Eisiu į kalną: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip pjūties dainą apie jaunos moters ašaras ir prarastą jaunystę. Pradžioje pasakotojas eina į kalną rugelių pjauti, o jo mergelė eina iš paskos rišti pėdų. Bendras darbas pradeda dainą, bet greitai atskleidžia liūdesį.
Kai vyras pjauna plačiomis pradalgėmis, mergelė eina paskui verkdama graudžiomis ašaromis. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip jaunos moters sunkią dalią, kai darbas tampa ašarų priežastimi. Pjūtis čia yra ne tik darbas, bet ir naujo, sunkesnio gyvenimo ženklas.
Paskutinis posmas atskleidžia priežastį: taip ji neverkė augdama pas motušę, kaip dabar verkia rugelius rišdama. Šiuos žodžius galima suprasti kaip ilgesį nerūpestingai mergystei tėvų namuose. Tai viena galima prasmė, tačiau prarastos jaunystės ir sunkios dalios motyvas dainoje aiškus.
Eisiu į kalną: simboliai ir posakiai
- Kalnas ir rugeliai
- Kalnas, į kurį einama pjauti rugių. Jie žymi pjūties darbą ir naują, sunkesnį gyvenimo tarpsnį.
- Dalgis
- Dalgis, kuriuo skambinant pjaunama. Jis yra sunkaus darbo įrankis ir ašarų fonas.
- Verkianti mergelė
- Pėdus rišanti ir verkianti mergelė. Ji žymi jaunos moters sunkią dalią po darbu.
- Augimas pas motušę
- Prisiminta nerūpestinga jaunystė tėvų namuose. Ji priešpriešinama dabartiniam ašarų kupinam darbui.