Eisim broliai žodžiai
Eisim broliai,
Tūta tūtava
Eisim broliai,
Tūta tūta tūtava
Mes miškuosan,
Tūta tūtava
Mes miškuosan,
Tūta tūta tūtava
Mum beeinant,
Tūta tūtava
Mum beeinant,
Tūta tūta tūtava
Atalyja,
Tūta tūtava
Atalyja,
Tūta tūta tūtava
Šumnus lietus,
Tūta tūtava
Šumnus lietus,
Tūta tūta tūtava
Bėgsim broliai,
Tūta tūtava
Bėgsim broliai,
Tūta tūta tūtava
Po ųžuolu,
Tūta tūtava
Po ųžuolu,
Tūta tūta tūtava
Mum ųžuolas,
Tūta tūtava
Mum ųžuolas,
Tūta tūta tūtava
Ne tėvelis,
Tūta tūtava
Ne tėvelis,
Tūta tūta tūtava
Jo šakelės,
Tūta tūtava
Jo šakelės,
Tūta tūta tūtava
Ne rankelės,
Tūta tūtava
Ne rankelės,
Tūta tūta tūtava
Jo lapeliai,
Tūta tūtava
Jo lapeliai,
Tūta tūta tūtava
Ne žodeliai,
Tūta tūtava
Ne žodeliai,
Tūta tūta tūtava
(Paskui apie sese)
Eisim sesės
Mes miškuosan
Mum beeinant
Atalyja
Šumnus lietus
Bėgsim sesės
Po liepela
Mum liepela
Ne motula
Jos šakełės
Ne rankełės
Jos lapeliai
Ne žodeliai
Eisim broliai: dainos interpretacija
Šią dainą su sutartinišku priegiesmiu „Tūta tūtava" galima suprasti kaip našlaičių dainą apie medį, kuris negali atstoti tėvų. Pradžioje broliai eina į mišką, o jiems beeinant ima lyti šiltas, smarkus lietus. Pasislėpti jie bėga po ąžuolu, kuris turėtų juos pridengti.
Tačiau toliau sakoma, kad ąžuolas jiems ne tėvelis, jo šakelės ne rankelės, o lapeliai ne žodeliai. Šią neigimų grandinę galima interpretuoti kaip skaudų suvokimą, jog medis, nors ir prieglobstis, neatstoja gyvo tėvo su jo rankomis ir žodžiais.
Toliau tas pats kartojama apie seseris, kurios slepiasi po liepa, jų ne motule. Šį paralelizmą galima suprasti kaip našlaitystės temos sustiprinimą, kur ir broliai, ir seserys lieka be tėvų globos. Tai viena galima prasmė, tačiau našlaitystės ir netekties motyvas dainoje aiškus.
Eisim broliai: simboliai ir posakiai
- „Tūta tūtava"
- Sutartiniškas priegiesmis, lydintis kiekvieną eilutę. Jis suteikia dainai senovišką, apeiginį skambesį.
- Miškas ir lietus
- Miškas, į kurį einama, ir užklupęs lietus. Jie verčia ieškoti prieglobsčio ir įveda netekties temą.
- Ąžuolas ir liepa
- Medžiai, po kuriais slepiamasi, prilyginami tėvui ir motinai. Jie negali atstoti tikrų tėvų.
- Šakelės ir lapeliai
- Medžio šakos ir lapai, kurie nėra rankelės ir žodeliai. Jie pabrėžia, kad medis neturi gyvos tėvų globos.