Eikim, bernai, kalėdaut, kalėda, žodžiai
Eikim, bernai, kalėdaut, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
Katrie greiti-šunų vaikyt, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
Katrie duži-terbų nešiot, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
Katrie smielni-duonos prašyt, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
Geria mergos saldų midų, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
Moterukės-saldų alų, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
O vyreliai-arielkėlę, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
O berneliai smalą geria, kalėda,
Želk, želmuo, po žirgeliu, kalėda.
Eikim, bernai, kalėdaut, kalėda,: dainos interpretacija
Šią dainą su priegiesmiu „kalėda" galima suprasti kaip kalėdojimo dainą, vaizduojančią persirengėlių būrį ir šventines vaišes. Pradžioje berneliai raginami eiti kalėdauti, o priegiesmis „Želk, želmuo, po žirgeliu" primena žemės augimo ir derliaus linkėjimą naujiems metams.
Toliau dalijami vaidmenys: greitieji vaiko šunis, dužieji neša terbas, o smėlni, drąsieji, prašo duonos. Šį pasiskirstymą galima interpretuoti kaip linksmą kalėdotojų būrio aprašymą, kur kiekvienas turi savo darbą per apeiginį lankymą.
Pabaigoje išvardijamos vaišės pagal žmones: mergos geria saldų midų, moterys saldų alų, vyrai arielką, o berneliai, juokais, smalą. Šį komišką gėrimų laiptelį galima suprasti kaip šventinį humorą, kur jauniausiems atitenka netikras, juokingas vaišinimas. Tai viena galima prasmė, tačiau kalėdojimo ir šventinio linkėjimo motyvas dainoje aiškus.
Eikim, bernai, kalėdaut, kalėda,: simboliai ir posakiai
- Kalėdojimas
- Berneliai eina kalėdauti, lankyti namų per žiemos šventes. Tai senas apeiginis paprotys su dainomis ir linkėjimais.
- „Želk, želmuo, po žirgeliu"
- Augimą ir derlių žadinantis priegiesmis. Jis išreiškia gerovės ir vaisingumo linkėjimą naujiems metams.
- Terbos
- Maišai, kuriuos kalėdotojai neša dovanoms ir vaišėms. Jie žymi apeiginį rinkimą per lankymą.
- Gėrimų laiptelis
- Midus, alus, arielka ir juokais skirta smala. Jis kuria šventinį humorą, vaišinant pagal amžių ir lytį.
Eikim, bernai, kalėdaut, kalėda,: dainos istorija
Daina priklauso kalėdinių, kalėdojimo dainų grupei, giedotų per advento ir Kalėdų laikotarpį, kai persirengėlių ar jaunimo būriai lankė kaimo namus su linkėjimais, dainomis ir prašymais. Priegiesmis „kalėda" ir žemės augimą žadinantis „Želk, želmuo" sieja dainą su senuoju kalendorinių apeigų sluoksniu, kuriame šventinis lankymas turėjo užtikrinti būsimą derlių ir gerovę. Tiksli šios konkrečios versijos užrašymo vieta reikalautų atskiro šaltinių patikrinimo, tačiau kalėdojimo paprotys gerai žinomas lietuvių etnografijoje.