Ei, lėkė, lėkė raibas sakalėlis žodžiai
Ei, lėkė, lėkė raibas sakalėlis
Iš toli, labai toooooli
Ei, nešė nešė močiutei garselį*
Ale nelabai gerą*
O jau jau tavo tavo dukružėlę
Kazokai paviliojo
Ei skamba aidi jos alasužėlis
Kaip aukselio varpelis
Ei sliūkso drikso jos kasužėlės
Kaip geltoni lineliai
Ei žiba žėri aukselio žiedelis
Ant baltųjų rankelių
Ei, vežė, vežė mūsų seserėlę
Į svetimą šalelę
Ei verkė verkė mūsų seserėlė
Svetimoje šalelėj
O ji verkdama ir dūsaudama
Tėvelius minavojo
Ei varge, varge, varguži mano
Kada tave išvargsiu?
O kai išvargsiu, tave, vergužėli
Aš eisu pas tėvelį
O nėra niekur tokių sodužėlių
Kaip mano tėvelio:
Žalieji lapai baltieji žiedeliai
Raudoni obuolėliai
Ei, varge, varge, varguži mano,
Kada tave išvargsiu?
O kai šivargsiu, tave, vargužėli,
Aš eisiu pas motušę
O nėra niekur tokių sodužėlių
Kaip tik mano motušės
Sidabro lapai, aukselio žiedeliai,
Deimanto obuolėliai
Ei, lėkė, lėkė raibas sakalėlis: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie į svetimą šalį išvežtą seserį ir jos ilgesį. Pradžioje raibas sakalėlis atlekia iš toli ir atneša močiutei nelabai gerą garselį: dukrą kazokai paviliojo. Sakalas čia yra žinianešys, atveriantis liūdną pasakojimą.
Sesuo apibūdinama per grožį: jos balsas skamba kaip aukso varpelis, kasos liejasi kaip geltoni lineliai, ant baltų rankų žiba aukso žiedelis. Tačiau ją veža į svetimą šalelę, kur ji verkia ir dūsauja, minėdama tėvelius. Šį kontrastą galima interpretuoti kaip skaudų perėjimą iš grožio ir laisvės į svetimą, liūdną dalią.
Sesuo aimanuoja apie vargą ir svajoja, kad jį išvargusi grįš pas tėvelį ir motušę. Ji aukština jų sodus: tėvelio žali lapai ir raudoni obuoliai, motušės sidabro lapai, aukso žiedeliai ir deimanto obuoliai. Šį idealizuotą gimtųjų namų vaizdą galima suprasti kaip namų ilgesio išraišką svetimoje šalyje. Tai viena galima prasmė, tačiau išsiskyrimo ir ilgesio motyvas dainoje aiškus.
Ei, lėkė, lėkė raibas sakalėlis: simboliai ir posakiai
- Raibas sakalėlis
- Iš toli atlekiantis sakalas, nešantis nelabai gerą žinią. Jis yra žinianešys, pradedantis liūdną dainą.
- Kazokai
- Caro raiteliai, paviliojantys ir išvežantys seserį. Jie žymi prievartą ir atskyrimą nuo namų.
- Svetima šalelė
- Tolimas kraštas, į kurį išvežama sesuo. Jis žymi ištekėjimo ar nelaisvės dalią toli nuo gimtinės.
- Tėvelio ir motušės sodai
- Idealizuoti gimtųjų namų sodai su aukso ir deimanto obuoliais. Jie išreiškia namų ilgesį ir brangumą.