Paremti Lietuva.love projektą

Ei auga auga žodžiai

Ei auga auga ten ąžuolėlis
šalia pat vieškelėlio.

Tas ąžuolėlis, tas šimtašakėlis
su vėjužiu kalbėjo.
Žad ir nueiti, žad ir pakirsti
žad ir namo parvežti.
O ką darysi iš mano šakų,
iš mano liemenėlio?
Iš tavo šakų riestą važelį,
iš liemenio laivelį.
Žiemą --- važelį, bėrą žirgelį,
o vasarą --- laivelį.
Per lauką jojau, visur žiūrėjau,
tos mergytės norėjau.
Jei jos negaučiau, būčiau nuliūdęs,
būčiau visai prapuolęs.
Dėl tos mergytės, dėl tos jaunosios,
dėl mano mylimosios.
Bet nu aš linksmas, ryli railuži,
prie šalužės mergytės.

Ei auga auga: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dainą, jungiančią ąžuolo virsmo ir piršlybų motyvus. Pradžioje šalia vieškelėlio auga šimtašakis ąžuolėlis, kalbantis su vėju. Kažkas žada jį nukirsti ir parvežti namo, o ąžuolas klausia, kas bus padaryta iš jo šakų ir liemens.

Atsakoma, kad iš šakų bus riestas važelis, o iš liemens laivelis: žiemą važelis su bėru žirgeliu, o vasarą laivelis. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip medžio virsmą naudingais daiktais, pritaikytais skirtingiems metų laikams. Ąžuolas čia tarsi atiduoda save žmogaus darbui.

Antroje dalyje pasakotojas prisipažįsta jojęs per lauką ir geidęs mergytės: jei jos negautų, būtų nuliūdęs ir prapuolęs. Pabaigoje jis linksmas prie savo mylimosios. Šį posūkį galima suprasti kaip laimingą piršlybų baigtį, kur medžio ir meilės motyvai susilieja. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir džiaugsmo motyvas dainoje aiškus.

Antra interpretacijos versija. Kalbantį šimtašakį ąžuolą, besišnekantį su vėju ir teiraujantį, kas bus padaryta iš jo šakų ir liemens, galima skaityti ir kaip mitinio sluoksnio atšvaitą. Ąžuolas Lietuvių pasaulėjautoje – šventas, su dangumi ir Perkūnu siejamas medis, todėl jo virsmas naudingais daiktais čia gali atliepti senesnę nuostatą, kad medis tarsi savanoriškai „atiduoda“ save žmogaus gyvenimui. Tokiu požiūriu pirmoji dalis ne vien parengia piršlybų pasakojimą, bet ir įprasmina darnų žmogaus bei Gamtos mainą: gyvas, kalbantis medis virsta važeliu ir laiveliu, lydinčiais žmogų per metų ratą. Tai lieka prielaida, bet ji paaiškina, kodėl ąžuolas vaizduojamas kaip sąmoningas, klausiantis veikėjas.

Ei auga auga: simboliai ir posakiai

Šimtašakis ąžuolėlis
Prie vieškelio augantis, su vėju kalbantis ąžuolas. Jis yra dainos pradžios ašis ir virsmo objektas.
Važelis ir laivelis
Iš ąžuolo šakų ir liemens daromi rogės ir valtis. Jie žymi medžio virsmą naudingais daiktais žiemai ir vasarai.
Mergytė
Geidžiama jauna mergina, dėl kurios pasakotojas jaudinasi. Ji yra piršlybų ir džiaugsmo siekis.
„Ryli railuži"
Skambus priegiesmis, lydintis posmus. Jis suteikia dainai ritmą ir lengvą nuotaiką.

Ei auga auga: dainos istorija

„Ei auga auga“ priklauso meilės ir piršlybų dainoms, jungiančioms medžio virsmo ir vedybų motyvus. Pirmoji dalis remiasi populiariu Lietuvių dainų vaizdiniu: prie vieškelio augantis šimtašakis ąžuolas kalbasi su vėju, o jį žadama nukirsti ir paversti naudingais daiktais – iš šakų riestu važeliu žiemai, iš liemens laiveliu vasarai. Antroje dalyje pasakotojas prisipažįsta geidžiantis mergytės ir baigia laimingu, džiugiu posmu prie mylimosios, palydimu priegiesmio „ryli railuži“.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Kalbančio ąžuolo ir jo virsmo motyvas, sujungtas su piršlybų laime, yra dažnas Lietuvių meilės dainose; tokių dainų variantų užrašyta įvairiuose kraštuose.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986

Ei auga auga: šaltiniai