Dai kas padunda žodžiai

Dai kas padunda, dobilia
Viešu kelaliu, dobilia
Atavažiuoja, dobilia
Manas tėvelis, dobilia
Dukrės lankytie, dobilia
Šešuro bartie, dobilia
Kam tu nuvarei, dobilia
Mano dukrelė, dobilia
Aš bat ne variau, dobilia
Tiktai pamakiau, dobilia
Tegul paduoda, dobilia
Laba rytelį, dobilia
Tegul palinkia, dobilia
Baltų galvelį, dobilia

Dai kas padunda: dainos interpretacija

Šią dainą su priegiesmiu „dobilia" galima suprasti kaip dainą apie tėvo rūpestį ištekėjusia dukterimi. Pradžioje viešu keleliu kažkas padunda, ir paaiškėja, kad atvažiuoja tėvelis dukrės lankyti. Jo atvykimas iškart rodo rūpestį dėl toli ištekėjusios dukters.

Tėvas atvyksta ir barti šešuro, uošvio, klausdamas, kam šis nuvarė jo dukrelę. Šį priekaištą galima interpretuoti kaip tėvo nerimą, kad dukra svetimuose namuose per daug išvarginama darbu. Tai atskleidžia ištekėjusios moters sunkią dalią.

Šešuras teisinasi nevaręs, tik prašęs, kad dukra paduotų labą rytą ir palinktų baltą galvelę. Šį atsakymą galima suprasti dvejopai: kaip nekaltą pasiteisinimą arba kaip užuominą apie dukters paklusnumą ir pažeminimą svetimoje šeimoje. Tai viena galima prasmė, tačiau tėvo rūpesčio ir ištekėjusios dukters dalios motyvas dainoje aiškus.

Dai kas padunda: simboliai ir posakiai

Viešas kelelis
Pagrindinis kelias, kuriuo atvažiuoja tėvelis. Jis žymi tėvo kelionę pas ištekėjusią dukterį.
Dukrės lankymas
Tėvo atvykimas aplankyti dukters svetimuose namuose. Jis išreiškia rūpestį dėl jos dalios.
Šešuras
Uošvis, dukters vyro tėvas, kurį tėvas bara. Jis atstovauja svetimiems namams, kuriuose gyvena duktė.
Baltos galvelės lenkimas
Dukters palinkimas sveikinantis. Jis gali žymėti ir mandagumą, ir paklusnumą bei pažeminimą svetimoje šeimoje.

Dai kas padunda: dainos istorija

„Dai kas padunda“ priklauso šeimos dainoms apie ištekėjusios dukters dalią svetimuose namuose. Daina sukurta kaip pokalbis: viešu keliu atvažiavęs tėvelis bara šešurą (uošvį) klausdamas, kam šis „nuvarė“ jo dukrelę, o šešuras teisinasi tik prašęs, kad marti pasakytų labą rytą ir palinktų galvą. Kiekvieną eilutę palydi augalinis priegiesmis „dobilia“ (dobilas), būdingas dainuojamoms šeimos ir darbo dainoms.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Tėvo aplankymo ir rūpesčio dėl toli ištekėjusios dukters motyvas yra vienas dažniausių šeimos dainose; tarmiškos lytys („atavažiuoja“, „nuvarei“, „palinkia“) liudija aukštaitišką pamušalą, o tokių martelės dalios dainų variantų užrašyta įvairiuose kraštuose.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986