Čiužinėjo laputala žodžiai

Čiužinėjo laputala,
Čiužinėjo laputala
Po žalių girałį. /2×2

Pasisaugok, paputala,
Pasisaugok, laputala ---
Nušaus tavi strielčiukas. /2×2

Nušaus tavi strielčiukėlis,
Nušaus tavi strielčiukėlis,
Nujims tavo baronus. /2×2

Nujims tavo baronėlius,
Nujims tavo baronėlius,
Nuvaš un turgėlio. /2×2

Klausinėjo bajorėliai,
Klausinėjo bajorėliai,
Kiek kaštuoja baronai. /2×2

Mano šitie baronėliai,
Mano šitie baronėliai,
Penki šimtai rublalių. /2×2

Šypso vypso laputala,
Šypso vypso laputala
Iš tų kvailų bajorų. /2×2

Čiužinėjo laputala: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip humoristišką gyvulių dainą apie gudrią lapę ir kvailus bajorus. Pradžioje laputė čiužinėja po žalią girią, o kažkas ją perspėja saugotis, kad nenušautų strielčius, medžiotojas, ir nepaimtų jos baronų į turgų. Toks įspėjimas iškart sukuria žaismingą, pasakišką pasaulį.

Turguje bajorėliai klausinėja, kiek kainuoja baronai, o lapė atsako, kad jos baronai kainuoja penkis šimtus rublių. Šią perdėtą kainą galima interpretuoti kaip gudrią apgaulę, kuria lapė bando pasipelnyti iš lengvatikių pirkėjų.

Pabaigoje lapė šypsosi ir vypso iš tų kvailų bajorų. Šį vaizdą galima suprasti kaip gudruolio pergalę prieš pasipūtusius, bet neišmanius ponus. Tai galima suprasti ir kaip lengvą socialinę pašaipą, kur liaudies gudrumas nugali. Tai viena galima prasmė, tačiau humoristinis ir pašaipus dainos pobūdis akivaizdus.

Čiužinėjo laputala: simboliai ir posakiai

Laputala
Po girią čiužinėjanti lapė, gudrumo ir apsukrumo įvaizdis. Ji yra dainos pagrindinė veikėja, nugalinti kvailesnius.
Strielčius
Medžiotojas, kuris gali nušauti lapę. Jis yra grėsmė, nuo kurios lapė perspėjama saugotis.
Baronai
Avinai ar avys, kuriuos lapė parduoda turguje. Jie yra prekė, kuria gudri lapė pelnosi.
Kvaili bajorai
Pasipūtę, bet neišmanūs ponai, perkantys lapės baronus. Jie yra pašaipos objektas, iš kurio lapė šaiposi.

Čiužinėjo laputala: dainos istorija

„Čiužinėjo laputala“ priklauso humoristinėms gyvulių dainoms, kuriose veikia sužmoginti žvėrys, o pasakojimas remiasi pašaipa ir netikėta atomazga. Čia gudri lapė, perspėta saugotis strielčiaus (medžiotojo), galiausiai pati parduoda savo „baronus“ turguje už pasakišką penkių šimtų rublių kainą ir šaiposi iš lengvatikių bajorų – tipiškas gudruolio pergalės prieš pasipūtusius ponus motyvas. Dažnas posmų kartojimas (eilutė ataidi po du kartus) ir mažybinės formos rodo dainos sąsajas su žaidimų bei pramoginiu repertuaru.

Konkreti užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Tarmiškos lytys („laputala“, „strielčius“, „baronai“, „bajorėliai“, „rublalių“) liudija rytų aukštaičių ar dzūkų kalbinį pamušalą; tokių pašaipių gyvulių dainų variantų esama įvairiuose Lietuvos kraštuose.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986