Čiulba čiulbutis žodžiai

Čiulba čiulbutis,
Ulba ulbutis,
Ant pucino šakelės.
Čiulba čiulbutis,
Ulba ulbutis,
Ant pucino šakelės.

Gana tau čiulbėti,
Gana tau ulbėti,
O man jaunam reiks išjot. /3×2

Per tiltą jojau,
Nuo žirgo nupuoliau,
Purvynėly gulėjau. /3×2

Aš tam purvynėli,
Tris niedelėles,
Niekas mani nelankė. /3×2

Mindžiojo kojalas,
Mindžiojo rankelas,
Mindžiojo skaistu veidelį. /3×2

Atėjo mergelė,
Su šilko skarela
Šluostė skaistų veidelį. /3×2

Ne tiek ji šluostė,
Kiek gailiai verkė,
Mani jauno gailėjo. /3×2

Čiulba čiulbutis: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip baladišką dainą apie jauno bernelio nelaimę ir jį gailinčią mergelę. Pradžioje ant pučino šakelės čiulba paukštelis, o bernelis jam sako: gana čiulbėti, man jaunam reikia išjoti. Paukščio čiulbėjimas ir išjojimas kuria išsiskyrimo nuojautą.

Jodamas per tiltą, bernelis nupuola nuo žirgo ir guli purvyne. Tris savaites jo niekas nelanko, o kojos, rankos ir skaistus veidelis sumindžiojami. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip apleisto, nelaimės ištikto žmogaus dalią, kurią dar sustiprina mindžiojimo įvaizdis.

Galiausiai ateina mergelė su šilko skarele ir šluosto skaistų veidelį. Tačiau ji ne tiek šluosto, kiek gailiai verkia, gailėdama bernelio. Šį poelgį galima suprasti kaip ištikimos meilės ir užuojautos ženklą, išsiskiriantį iš visų abejingumo. Tai viena galima prasmė, tačiau nelaimės ir gailesčio motyvas dainoje aiškus.

Čiulba čiulbutis: simboliai ir posakiai

Čiulbutis ant pučino
Ant pučino šakelės čiulbantis paukštelis. Jis pradeda dainą ir kuria išjojimo, išsiskyrimo nuotaiką.
Nupuolimas nuo žirgo
Per tiltą jojant nukritimas į purvyną. Jis žymi staigią nelaimę, ištikusią jauną bernelį.
Mindžiojimas purvyne
Sumindžiotos kojos, rankos ir veidas. Jie atskleidžia apleistumą ir skriaudą.
Mergelė su šilko skarele
Atėjusi mergelė šluosto veidą ir gailiai verkia. Ji žymi ištikimą meilę ir užuojautą tarp visuotinio abejingumo.

Čiulba čiulbutis: dainos istorija

„Čiulba čiulbutis“ priklauso baladiškų lyrinių dainų sluoksniui apie jauno bernelio nelaimę ir jį gailinčią mergelę. Dainos pradžioje ant pučino šakelės čiulba ir ulba paukštelis, o bernelis jam atsako, kad jam jaunam reikia išjoti – paukščio balsas ir išjojimas iškart kuria išsiskyrimo nuojautą, būdingą šio žanro dainoms; refreno nuoroda „/3×2“ rodo, kad eilutės kartojamos atliekant.

Konkretaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Pagrindinis posūkis – jojant per tiltą bernelis nupuola nuo žirgo ir tris savaites guli purvyne, niekieno nelankomas, sumindžiotomis kojomis, rankomis ir veidu; tik mergelė ateina su šilko skarele ir, ne tiek šluostydama, kiek gailiai verkdama, parodo ištikimą meilę ir užuojautą tarp visuotinio abejingumo.

šaltiniai

  • Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
  • Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986