Biedna siratėlė žodžiai

Šią dainą galima suprasti kaip našlaitės raudą apie netektį ir skriaudą. Pradžioje biedna siratėlė skundžiasi neturinti nei tėvelio, nei tikros močiutės, tik sesulę, panašią į gailią gegutę. Toks pasakojimas iškart sukuria vienišumo ir liūdesio nuotaiką.

Sesulė siunčiama pažiūrėti, iš kurios šalies pučia vėjas, ar iš tos pusės, kur ilsisi tėvelis. Ant tėvelio kapo neauga žolynas, o išdygsta klevelis, kurio viršūnėje kukuoja gegutė ir budina tėvelį. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip našlaitės bandymą prisišaukti mirusį tėvą.

Duktė prašo tėvelio prikelti ir subarti žentelį, kad jis nevaikščiotų grėsmingai, tyliai nekalbėtų, nekeltų rankos prieš ją, siratą, ir nelaužtų beržo rykščių. Šį prašymą galima suprasti kaip skundą dėl patiriamos skriaudos šeimoje, nuo kurios našlaitę begali apginti tik miręs tėvas. Tai viena galima prasmė, tačiau našlaitystės ir skriaudos motyvas dainoje aiškus.