Biedna siratėlė žodžiai
Biedna siratėlė
Neturiu tėvelio
Neturiu tėvelio
Nei radnos močiutės.
Neturiu tėvelio
Nei radnos močiutės,
Tik turiu sesulę,
Kap gailią gegulę.
Išeikie, sesule,
Oran padaboti
Iš kurios šalelės
Ir vėjelis pučia.
Ar nuog rytelių,
Ar nuog vakarėlių,
Ar iš tos šalalės,
Kur mūsų tėvelis.
Ant tėvelio kapo
Žolynas nedygo,
Žolynas nedygo
Klevelis išdygo.
Klevelis išdygo,
Smulki viršūnėlė
Ant tos viršūnėlės
Gegulė kukavo.
Ant tos viršūnėlės
Gegulė kukavo
Gegulė kukavo
Tėvelį budino.
-Paskelkie tėveli,
Pabarkie žentelį,
Kad greitai nevaikščiot,
Tykiai nekalbėtų.
Kad greitai nevaikščiot,
Tykiai nekalbėtų,
Ant manes, siratos,
Rankelių nekeltų.
An manes, siratos,
Rankelių nekeltų,
Iš balto beržyno
Rykštelių nelaužtų.
Biedna siratėlė: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip našlaitės raudą apie netektį ir skriaudą. Pradžioje biedna siratėlė skundžiasi neturinti nei tėvelio, nei tikros močiutės, tik sesulę, panašią į gailią gegutę. Toks pasakojimas iškart sukuria vienišumo ir liūdesio nuotaiką.
Sesulė siunčiama pažiūrėti, iš kurios šalies pučia vėjas, ar iš tos pusės, kur ilsisi tėvelis. Ant tėvelio kapo neauga žolynas, o išdygsta klevelis, kurio viršūnėje kukuoja gegutė ir budina tėvelį. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip našlaitės bandymą prisišaukti mirusį tėvą.
Duktė prašo tėvelio prikelti ir subarti žentelį, kad jis nevaikščiotų grėsmingai, tyliai nekalbėtų, nekeltų rankos prieš ją, siratą, ir nelaužtų beržo rykščių. Šį prašymą galima suprasti kaip skundą dėl patiriamos skriaudos šeimoje, nuo kurios našlaitę begali apginti tik miręs tėvas. Tai viena galima prasmė, tačiau našlaitystės ir skriaudos motyvas dainoje aiškus.
Biedna siratėlė: simboliai ir posakiai
- Siratėlė
- Našlaitė, netekusi tėvo ir motinos. Ji yra dainos pasakotoja ir kenčiantysis asmuo.
- Gegulė ant kapo
- Ant tėvo kapo išaugusio klevo viršūnėje kukuojanti gegutė. Ji budina mirusį tėvą ir jungia gyvųjų bei mirusiųjų pasaulius.
- Žentelis
- Žentas ar svainis, skriaudžiantis našlaitę. Jis yra dainos skriaudos kaltininkas.
- Beržo rykštelės
- Iš beržyno laužomos rykštės, kuriomis grasinama mušti. Jos žymi patiriamą smurtą ir skriaudą.
Biedna siratėlė: dainos istorija
„Biedna siratėlė“ priklauso šeimos dainoms, jų našlaitystės (siratystės) atšakai, kuri dažnai dainuojama raudos intonacija. Daina sukurta kaip nuoseklus skundas: pradžioje siratėlė vardija netektis – nėra nei tėvelio, nei tikros (radnos) močiutės, lieka tik sesulė „kap gaili gegulė“ – paskui prašo sesulės pažiūrėti, iš kurios šalies pučia vėjas, ir kreipiasi į mirusį tėvelį, kad apgintų ją nuo skriaudos.
Konkretaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Centrinis vaizdinys – ant tėvelio kapo išaugęs klevelis, kurio viršūnėje kukuojanti gegulė budina mirusįjį – jungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius; tai tipiškas našlaičių dainų motyvas, kaip ir skundas dėl žentelio (svainio) keliamos rankos bei iš beržyno laužiamų rykštelių, žyminčių patiriamą smurtą.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Biedna siratėlė: šaltiniai
Biedna siratėlė: dažniausiai užduodami klausimai
Biedna siratėlė: kokia tai daina?
Tai šeimos daina – našlaitės (siratos) rauda apie tėvų netektį ir šeimoje patiriamą skriaudą.
Ką reiškia gegulė ant tėvelio kapo?
Ant kapo išaugusio klevelio viršūnėje kukuojanti gegulė budina mirusį tėvą. Ji jungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius ir padeda našlaitei prisišaukti tėvą.
Kas yra „žentelis“ ir kodėl jo bijoma?
Žentelis – žentas ar svainis, skriaudžiantis našlaitę. Ji prašo mirusio tėvelio jį subarti, kad nekeltų rankos ir nelaužtų rykštelių.
Ką reiškia žodis „radna“?
„Radna močiutė“ reiškia tikrą, kraujo motiną (iš slav. родная). Daina sako, kad siratėlė neturi nei tėvelio, nei tikros motinos.