Bėginėjo povelė po dvarą žodžiai
Bėginėjo povelė po dvarą,
Jos kojelės šilkeliais pančiotos.
Jos kojelės šilkeliais pančiotos,
Jos galvelė aukseliu aplieta.
Jos galvelė aukseliu aplieta,
Jos peteliai perlaliais barstyti.
Oi, kad aš tų povelį pagautau,
Nuo kojelių šilkelius nurištau.
Nuo kojelių šilkelius nurištau,
Ir mergelei kaselį supintau.
Oi kad aš tų povelį pagautau,
Nuo galvelės aukselį nuluptau.
Nuo galvelės aukselį nuluptau,
Ir mergelei žiedelį nukaltau.
Oi kad aš tų povelį pagautau,
Nuog petelių perlalius nurinktau.
Nuo petelių perlalius nurinktau,
Ir mergelei galvelį barstytau.
Bėginėjo povelė po dvarą: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip meilės dainą, kurioje stebuklinga povelė virsta puošmenų šaltiniu mylimajai. Pradžioje po dvarą bėginėja povelė, kurios kojelės šilkais supančiotos, galvelė auksu aplieta, peteliai perlais barstyti. Toks turtingas, beveik pasakiškas paukštis iškart kuria grožio ir gausos įspūdį.
Pasakotojas svajoja pagauti tą povelę. Nuo jos kojelių jis nuristų šilkus ir supintų mergelei kaselę, nuo galvelės nuluptų auksą ir nukaltų žiedelį, nuo petelių surinktų perlus ir pabarstytų jos galvelę. Šiuos veiksmus galima interpretuoti kaip troškimą papuošti ir apdovanoti mylimąją.
Visa daina sukurta kaip kartotinė svajonė, kur kiekvienas povelės papuošalas virsta dovana mergelei. Tai galima suprasti kaip vaikino meilės ir dosnumo išraišką, o povelė tampa nepasiekiamo turto ir grožio įvaizdžiu. Tai viena galima prasmė, tačiau meilės ir puošimo motyvas dainoje aiškus.
Bėginėjo povelė po dvarą: simboliai ir posakiai
- Povelė
- Šilkais, auksu ir perlais papuoštas paukštis, primenantis povą. Ji yra pasakiško turto ir grožio įvaizdis.
- Šilkai, auksas, perlai
- Brangios povelės puošmenos, kurias pasakotojas trokšta paimti. Jos virsta dovanomis mylimajai.
- Kaselė ir žiedelis
- Iš povelės šilkų pinama kasa ir iš aukso kalamas žiedas mergelei. Jie yra meilės ir dovanojimo ženklai.
Bėginėjo povelė po dvarą: dainos istorija
„Bėginėjo povelė po dvarą“ priklauso meilės dainoms, kuriose mylimosios puošimas ir dovanojimas išreiškia vaikino jausmus. Pati daina sukurta kaip kartotinė svajonė: ją laiko ašis – pasikartojantis posmas „Oi, kad aš tų povelį pagautau“, po kurio kaskart išvardijama, ką iš pasakiškos povelės nuimti ir kuo papuošti mergelę. Tokia grandininė, laipsniškai vis pridedanti vaizdą sandara būdinga lyrinėms meilės ir piršlybų dainoms.
Konkretaus užrašymo vieta ir laikas šiame puslapyje nenurodyti, todėl daina pristatoma pagal žanro bruožus. Centrinis povelės vaizdinys – šilkais supančiotos kojelės, auksu aplieta galvelė, perlais barstyti peteliai – kuria pasakišką gausos ir grožio įspūdį, o trys puošmenos (šilkai, auksas, perlai) virsta trimis dovanomis (kasa, žiedas, papuošta galvelė); šis simetriškas atitikimas ir yra dainos struktūros pamatas.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Bėginėjo povelė po dvarą: šaltiniai
Bėginėjo povelė po dvarą: dažniausiai užduodami klausimai
Bėginėjo povelė po dvarą: kokia tai daina?
Tai lyrinė meilės daina, kurioje pasakiškos povelės puošmenos virsta dovanomis mylimajai.
Kas yra povelė?
Šilkais, auksu ir perlais papuoštas paukštis, primenantis povą. Ji yra pasakiško turto ir grožio įvaizdis.
Kodėl posmai vis kartojasi?
Daina sukurta kaip kartotinė svajonė: pasikartojantis „kad aš tų povelį pagautau“ kaskart pratęsiamas nauju puošimo veiksmu, todėl tekstas auga grandimis.
Ką reiškia povelės puošmenų nuėmimas?
Šilkų, aukso ir perlų nuėmimą galima suprasti kaip troškimą papuošti ir apdovanoti mergelę – tai vaikino meilės ir dosnumo ženklas.