Bėginėjo povelė po dvarą žodžiai
Bėginėjo povelė po dvarą,
Jos kojelės šilkeliais pančiotos.
Jos kojelės šilkeliais pančiotos,
Jos galvelė aukseliu aplieta.
Jos galvelė aukseliu aplieta,
Jos peteliai perlaliais barstyti.
Oi, kad aš tų povelį pagautau,
Nuo kojelių šilkelius nurištau.
Nuo kojelių šilkelius nurištau,
Ir mergelei kaselį supintau.
Oi kad aš tų povelį pagautau,
Nuo galvelės aukselį nuluptau.
Nuo galvelės aukselį nuluptau,
Ir mergelei žiedelį nukaltau.
Oi kad aš tų povelį pagautau,
Nuog petelių perlalius nurinktau.
Nuo petelių perlalius nurinktau,
Ir mergelei galvelį barstytau.
Bėginėjo povelė po dvarą: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip meilės dainą, kurioje stebuklinga povelė virsta puošmenų šaltiniu mylimajai. Pradžioje po dvarą bėginėja povelė, kurios kojelės šilkais supančiotos, galvelė auksu aplieta, peteliai perlais barstyti. Toks turtingas, beveik pasakiškas paukštis iškart kuria grožio ir gausos įspūdį.
Pasakotojas svajoja pagauti tą povelę. Nuo jos kojelių jis nuristų šilkus ir supintų mergelei kaselę, nuo galvelės nuluptų auksą ir nukaltų žiedelį, nuo petelių surinktų perlus ir pabarstytų jos galvelę. Šiuos veiksmus galima interpretuoti kaip troškimą papuošti ir apdovanoti mylimąją.
Visa daina sukurta kaip kartotinė svajonė, kur kiekvienas povelės papuošalas virsta dovana mergelei. Tai galima suprasti kaip vaikino meilės ir dosnumo išraišką, o povelė tampa nepasiekiamo turto ir grožio įvaizdžiu. Tai viena galima prasmė, tačiau meilės ir puošimo motyvas dainoje aiškus.
Bėginėjo povelė po dvarą: simboliai ir posakiai
- Povelė
- Šilkais, auksu ir perlais papuoštas paukštis, primenantis povą. Ji yra pasakiško turto ir grožio įvaizdis.
- Šilkai, auksas, perlai
- Brangios povelės puošmenos, kurias pasakotojas trokšta paimti. Jos virsta dovanomis mylimajai.
- Kaselė ir žiedelis
- Iš povelės šilkų pinama kasa ir iš aukso kalamas žiedas mergelei. Jie yra meilės ir dovanojimo ženklai.