Beauštanti aušrelė žodžiai

Blyški aušra virš kalnelio ir vienišas kapelis rasotoje pievoje

Beauštanti aušružėlė,
Betekanti saulužėlė,
Beskaudanti galvelė.

Rūpinosi motinėlė,
Rūpinosi širdužėlė:
Kur išleisiu dukrelę?

Ar į kiemą kiemužėlį,
Ar į margą dvaružėlį,
Ar į aukštą kalnelį?

Ne į kiemą kiemužėlį,
Ne į margą dvaružėlį,
Tik į aukštą kalnelį.

Išauš šilta vasarėlė,
Išgins broliai žirgužėlius,
Lankys sesės kapelį.

Lankys sesės kapužėlį,
Braukys ryto rasužėlę
Su juodbėriais žirgeliais.

Beauštanti aušrelė: dainos interpretacija

Dainos švelnūs mažybiniai žodžiai slepia labai sunkų turinį. Aušružėlė ir saulužėlė paprastai žadintų gyvenimą, tačiau čia jos lydi galvos skausmą ir motinos rūpestį. Rytas tampa ne pradžia, o netekties suvokimo laiku.

Aukštas kalnelis išsprendžia klausimą „kur išleisiu dukrelę“ tragiškai. Broliai ir sesės lankys kapelį, brauks rasą. Ši rasa gali būti ir ryto drėgmė, ir ašarų atitikmuo.

Beauštanti aušrelė: simboliai ir posakiai

Aušrelė
Pereinamojo laiko ženklas. Čia ji ne tik žadina, bet ir atveria netekties rytą.
Motinėlės rūpestis
Šeimos skausmo centras. Motina svarsto dukters likimą, bet negali jo pakeisti.
Aukštas kalnelis
Kapo ir atskirties vieta. Jis pakeičia laukiamą kiemo ar dvaro ateitį.
Ryto rasa
Kapelio lankymo vaizdas. Ji gali reikšti gamtos drėgmę ir artimųjų ašaras.

Beauštanti aušrelė: dainos istorija

„Beauštanti aušrelė“ turi stiprų archyvinį pėdsaką: ji fiksuota spausdintuose rinkiniuose, gaidose ir garso įrašuose. Juškos variante daina yra ne paprastas ryto pasveikinimas, o rūpestis dėl dukters lemties.

Aušra, saulė ir skaudanti galvelė atveria būseną tarp nakties ir dienos. Motina svarsto, kur išleisti dukrelę, bet atsakymas netikėtai veda ne į kiemą ar dvarą, o į aukštą kalnelį, kapo erdvę. Todėl šis variantas artimas raudos ir šeimos netekties laukui.

Beauštanti aušrelė: šaltiniai