Atsisveikinimas žodžiai

Kai aš tavęs norėjau,
Tu manęs nenorėjai.
Verksi, mergyte,
Verksi, jaunoji,
Kad aš kitą parvesiu.

Ant žirgužio besėdint,
Kepurėlė nupuolė.
Eik šen artyn,
Jauna mergyte,
Paduok man kepurėlę.

Kepurėlę ji davė,
Tai labai graudžiai verkė.
Ai, tič, neverki,
Jauna mergyte,
Dar aš ir vėl pargrįšiu.

Pro vartužius išjojant,
Žirgužis sužvingo.
Pasilik sveika,
Jauna mergyte,
Jau aš daugiau negrįšiu.

Atsisveikinimas: dainos interpretacija

Kepurėlės nukritimas yra mažas siužeto mechanizmas, priverčiantis merginą prieiti. Ji paduoda kepurę ir pravirksta, todėl išvykimas tampa atvirai emocinis. Vis dėlto vaikino žodžiai dviprasmiai: jis ramina, kad sugrįš, bet išjodamas pasako priešingai.

Žirgo sužvingimas prie vartų sustiprina galutinio išvykimo įspūdį. Vartai čia yra paskutinė namų ir santykio riba. Už jų prasideda kelias, kuriame mergina nebedalyvauja.

Atsisveikinimas: simboliai ir posakiai

Kepurėlė
Mažas daiktas, sukuriantis paskutinį kontaktą. Per ją mergina dar kartą paliečia išvykstantįjį.
Vartužiai
Namų ir kelio riba. Pro juos išjojant atsisveikinimas tampa galutinis.
Žirgužis
Išvykimo ženklas. Jo sužvingimas tarsi patvirtina kelionės nebegrįžtamumą.
Negrįšiu
Paskutinis posūkis, paneigiantis ankstesnį raminimą. Jis suteikia dainai kartų toną.

Atsisveikinimas: dainos istorija

Rėzos „Atsisveikinimas“ yra Mažosios Lietuvos daina apie meilės nepataikymą laike: kai vaikinas norėjo merginos, ji nenorėjo; kai jis išjoja, ji verkia. Pavadinimas bendras, todėl archyvuose po juo telpa ir kiti atsisveikinimo kūriniai, įskaitant vėlesnius chorinius ar patriotinius tekstus.

Ši konkreti daina nėra patriotinis atsisveikinimas su tėvyne. Ji intymesnė: vartai, kepurėlė, žirgas ir paskutiniai žodžiai sukuria asmeninį išvykimo momentą, kuriame pažadas sugrįžti tuoj pat paneigiamas.