Aš kėleivis kėleivėlis žodžiai
Aš kėleivis kėleivėlis,
Kėleliu kėliavis.
Ir nuėjis nuvandravis
Į žalioji giri.
Į tą giri, žali giri
Yr ir aukšts kalnėlis.
Į tą giri, žali giri
yr ir aukšts kalnėlis.
Ant to kalna, aukšta kalna
Aug žali lėpeli.
Po ta lėpa, žalia lėpa
Yr ir jods vygėl(is).
Į tą vygį, jodą vygį
Silkų pataleliai.
Po tų silkų patalėlių
Gul jauna mergėl(i).
Aš priėjis pačiūčiavis:
-Kokiam šelmiui teksi:
Aš šiam šaučiui, ar šiam kraučiui,
Ar šiam muzikant(ui)?
-Nei šiam šaučiui, nei šiam kraučiui,
Nei šiam muzikantui,
Bet šiam šelmiui bernužėliui,
Kurs mani čiūčiav(a).
Aš kėleivis kėleivėlis: dainos interpretacija
Šią dainą galima suprasti kaip piršlybų dainą, kurios pradžia primena pasaką ar sapną. Keleivis keliauja keliu ir nuklysta į žalią girią, kur randa aukštą kalnelį, ant jo žalią liepą, o po liepa juodą vygę su šilko pataleliais. Toks laipsniškas vaizdo gilinimas, nuo girios iki vygės, kuria paslaptingą, jaukią nuotaiką.
Vygėje guli jauna mergelė. Keleivis ją pabučiuoja ir klausia, kokiam šelmiui ji teksianti: ar šiaučiui, ar kriaučiui, ar muzikantui. Šį klausimą galima interpretuoti kaip tradicinį piršlybų motyvą, kur mergelei siūlomi įvairūs amatininkai kaip galimi jaunikiai.
Mergelės atsakymas aiškus: nei šiaučiui, nei kriaučiui, nei muzikantui, o tam pačiam šelmiui berneliui, kuris ją pabučiavo. Tai galima suprasti kaip merginos pasirinkimą to, kuris ją surado ir pamilo. Tai viena galima prasmė, tačiau piršlybų ir pasirinkimo motyvas dainoje matomas aiškiai.
Aš kėleivis kėleivėlis: simboliai ir posakiai
- Keleivis
- Klajojantis keliautojas, dainos pasakotojas. Jis įveda į pasakišką girios ir vygės vaizdą.
- Žalia giria
- Tankus, žalias miškas, kuriame randama mergelė. Jis kuria paslaptingą, nuo pasaulio nutolusią erdvę.
- Vygė su šilko pataleliais
- Lopšys ar guolis su prabangiais šilko patalais, kuriame guli mergelė. Jis pabrėžia jos brangumą ir grožį.
- Šiaučius, kriaučius, muzikantas
- Amatininkai, siūlomi kaip galimi jaunikiai. Jie atstovauja įvairiems gyvenimo keliams, kurių mergelė atsisako dėl mylimojo.
Aš kėleivis kėleivėlis: dainos istorija
„Aš kėleivis kėleivėlis“ priklauso meilės ir piršlybų dainoms, kuriose susitikimas su mergele apgaubiamas pasakišku, beveik sapnišku vaizdu. Daina sukomponuota laipsniško gilinimo principu: keleivis nuklysta į žalią girią, randa aukštą kalnelį, ant jo žalią liepą, po liepa juodą vygę su šilko pataleliais, o joje – jauną mergelę. Toks „grandininis“ erdvės siaurinimas, einantis nuo plataus miško iki intymaus guolio, būdingas lyrinėms piršlybų dainoms.
Tiksli šios dzūkiškos tarmės dainos užrašymo vieta ir laikas puslapyje nenurodyti, todėl ji pristatoma pagal žanrą. Antrojoje dalyje skleidžiasi tradicinis piršlybų motyvas – mergelei siūlomi įvairūs amatininkai (šiaučius, kriaučius, muzikantas), o ji renkasi tą bernelį, kuris ją surado ir pabučiavo; tokia pasirinkimo formulė pasikartoja daugelyje meilės dainų variantų.
šaltiniai
- Lietuvių liaudies dainynas, t. 1–23, Vilnius 1980–2011 (LLTI)
- Lietuvių liaudies dainų katalogas, 6 t., Vilnius 1972–1986
Aš kėleivis kėleivėlis: šaltiniai
Aš kėleivis kėleivėlis: dažniausiai užduodami klausimai
Aš kėleivis kėleivėlis: kokia tai daina?
Tai meilės ir piršlybų daina, kurios pradžia primena pasaką ar sapną apie keliautoją, randantį mergelę girioje.
Kodėl daina veda gilyn nuo girios iki vygės?
Toks laipsniškas vaizdo gilinimas – giria, kalnelis, liepa, vygė, mergelė – kuria paslaptingą, jaukią nuotaiką ir būdingas lyrinėms dainoms.
Ką reiškia siūlomi šiaučius, kriaučius ir muzikantas?
Tai amatininkai, dainoje minimi kaip galimi jaunikiai. Toks pasirinkimo klausimas yra tradicinis piršlybų motyvas.
Ką pasirenka mergelė?
Ji atsisako amatininkų ir renkasi tą bernelį, kuris ją surado ir pabučiavo – tai jos pačios meilės pasirinkimas.