Ar jau visi sugula žodžiai

Ar jau visi sugula?
Ar jau visi sumiga?
Laukia manį matinutė iš dvarelia pareinant. x2

Belaukdama ir verkia
Ir vartelius atkėla.
Klausia manį matinutė ar su visų parėjai.

Ne su visaj matute,
Ne su visaj senute ---
Per šį dienų vakarėlį nutroti jau vainiką.

Oi, tu, sakal, sakalėli,
Tu, raibasis paukšteli-i
Nuskrisk nuskrisk žalion girion parnešk man vainikėlį.

Nuskristi tai aš nuskrisiu
Ir parnešti parnešiu,
Tik tu, jauna mergužėla, jo nebeužsidėsi.

Ar jau visi sugula: dainos interpretacija

Šią dainą galima suprasti kaip dainą apie prarastą mergystę, išreikštą per vainiko netekties simbolį. Pradžioje klausiama, ar visi jau sugulę ir sumigę, nes motinėlė laukia dukters pareinant iš dvarelio. Belaukdama ji verkia ir atkelia vartelius, klausdama, ar duktė parėjo „su visu".

Dukters atsakymas atskleidžia netektį: per šį vakarėlį ji „nutroti", prarado vainiką. Vainikas lietuvių dainose yra mergystės ir nekaltybės simbolis, todėl jo praradimą galima interpretuoti kaip skaistumo netektį. Motinos klausimas, ar parėjo „su visu", įgauna skaudžią prasmę.

Mergelė kreipiasi į sakalą, raibąjį paukštelį, prašydama nuskristi į žalią girią ir parnešti vainikėlį. Tačiau paukštelis atsako, kad nors ir parneš, jo ji vis tiek nebeužsidės. Šį atsakymą galima suprasti kaip negrįžtamumo ženklą: prarastos mergystės nebeatgausi. Tai viena galima prasmė, tačiau vainiko netekties ir negrįžtamumo motyvas dainoje labai aiškus.

Ar jau visi sugula: simboliai ir posakiai

Vainikas
Rūtų ar gėlių vainikas yra mergystės ir nekaltybės simbolis. Jo praradimas reiškia skaistumo netektį.
„Su visu parėjai"
Motinos klausimas, ar duktė grįžo nepakitusi, sveika ir skaisti. Jis įgauna skaudžią potekstę po vainiko netekties.
Sakalas
Raibasis sakalas dainose dažnai yra pasiuntinys. Čia jo prašoma parnešti prarastą vainiką.
„Jo nebeužsidėsi"
Posakis, reiškiantis negrįžtamumą. Net parneštas vainikas nebegrąžina prarastos mergystės.